Vyrai savo sveikatos problemas pradeda spręsti per vėlai

Birželio pirmąjį sekmadienį minima Tėvo diena yra puiki proga esamiems, būsimiems tėvams ir jų artimiesiems įsiklausyti į specialistų perspėjimus, kad dauguma vyrų savo sveikatos problemomis visai nesirūpina arba jas pradeda spręsti per vėlai.

Reklama

Statistika rodo, kad daugiausiai vyrų miršta nuo kraujotakos sistemos ligų, iš kurių vyraujančios yra išeminės širdies ligos ir smegenų kraujagyslių (cerebrovaskulinės) ligos. Antrą vietą užima piktybiniai navikai. Daugiausiai vyrų miršta nuo trachėjos, bronchų ir plaučių, priešinės liaukos ir skrandžio piktybinių navikų. Trečioje vietoje vyrų mirties priežasčių nuo sveikatos sutrikimų yra virškinimo sistemos ligos.

„Kai kurios ligos yra būdingos tik vyrams, pavyzdžiui ligos, susijusios su vyrų lytine sistema - priešinės liaukos išvešėjimas (prostata) ar jos vėžys yra būdinga tik vyrams. Visiems 50-75 metų sulaukusiems vyrams rekomenduojama kas du metus pasitikrinti, ar neserga priešinės liaukos vėžiu. Tai nacionalinė prevencinė programa ir tokia patikra nieko nekainuoja. Hormoniniai skirtumai tarp moterų ir vyrų, dažnai skirtingas gyvenimo būdas, retesnis lankymasis pas gydytoją taip pat daro įtaką tam tikrų ligų dažnesniam pasireiškimui tarp vyrų. Tad tradiciškai vyrai dažniau serga širdies kraujagyslių sistemos ligomis, obstrukcine plaučių liga, diabetu. Tačiau iš esmės vyrus kamuojantys nesunkūs negalavimai ir kitos ligos niekuo nesiskiria nuo tų, kurie kamuoja moteris, tačiau vyrai daug dažniau užmerkia akis prieš sveikatos problemas ir rečiau konsultuojasi su profesionalais“, - pažymėjo vaistininkė Jūratė Švarcaitė.

Šeimos gydytoja Šarlota Kriaučiūnienė pritarė, kad dauguma vyrų turi atsainų požiūrį į savo sveikatą. „Ilgėjant vyrų gyvenimo trukmei, kiekvienas keturiasdešimtmetis drąsiai gali tikėtis gyventi dar 35 ir daugiau metų. Tačiau jei jie niekuo nesiskundžia, dar nereiškia, kad yra visiškai sveiki. O nesiskundžia vyrai dėl daugelio priežasčių - vieniems trūksta laiko, kiti įsivaizduoja, kad jokios ligos jų paliesti neturi teisės, dar kiti į savo sveikatą tiesiog nekreipia dėmesio. Tačiau pagal atliktus tyrimus ir statistiką, vyrai pradeda sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis anksčiau negu moterys visu dešimtmečiu. Todėl nuo 40 metų šeimos gydytojai siūlo vyrams širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, kurios metu įvertinami rizikos veiksniai (rūkymas, viršsvoris, fizinio krūvio stoka), atliekami tyrimai cukraus ir cholesterolio kiekiui nustatyti ir procentaliai įvertinama šių ligų rizika“, - sakė gydytoja.

Kalbant apie vyrų elgesį vaistinėse, vaistininkė J. Švarcaitė pabrėžė, kad vyras rečiau nei moteris, kuri dažnai yra atsakinga už visos šeimos sveikatą, kreipiasi į sveikatos specialistus, tarp jų ir į vaistininkus. „Todėl dažnai susiduriame su atvejais, kai vyrai ateina konsultuotis, tačiau ligos simptomai jau būna įsisenėję, susirgimas tapęs lėtiniu. Remiantis savo praktika galiu konstatuoti, kad vyras vyrui nelygus. Turbūt yra dvi kategorijos stipriosios lyties atstovų. Viena jų, tai tie, kurie sunkiai pakenčia skausmą, kuriems ir peršalimas sukelia didelius nepatogumus. Jie skrupulingai klausia patarimų, ilgai svarsto, kaip slopinti simptomus ir savijautą gerinti vaistais. O kita grupė vyrų, tai tie, kurie į vaistų vartojimą žiūri skeptiškai arba net stengiasi jų visai nevartoti, geriau pakentės. Jie dažnai gilinasi į vaistų šalutinius poveikius ir dažnai nusprendžia, kad prognozuojama vaisto nauda neatsveria rizikos“, - teigė J. Švarcaitė.

Kitos problemos, kurios vis dažniau šiuolaikiniame pasaulyje kamuoja vyrus, yra nevaisingumas, erekcijos sutrikimai. Šeimos gydytojos Š. Kriaučiūnienės teigimu, visi veiksniai, kurie neigiamai veikia širdį ir kraujagysles, taip pat didina erekcijos sutrikimo riziką. „Erekcijos sutrikimai dažnai pasireiškia anksčiau negu širdies ir kraujagyslių ligos, kadangi varpos kraujagyslės yra nepalyginamai siauresnės už širdies kraujagysles, todėl ir užsikemša jos anksčiau. Tačiau ieškoti intymių problemų sprendimo vyrai dažnai eina pas panašią patirtį turinčius draugus, o ne pas gydytoją. O kreiptis visgi reikėtų į gydytoją urologą ar seksualinės medicinos specialistą. Kuo greičiau bus išsiaiškinta šių problemų priežastis, tuo greičiau ir paprasčiau jos bus išspręstos“, - pabrėžė Š. Kriaučiūnienė.

Jai antrino ir J. Švarcaitė, kurios teigimu, vaistinėse apie vaisingumą kalbėtis su vyrais tenka retai, dažniau šia tema konsultuojasi jų partnerės. „Dažnesnė problema, su kuria į vaistininkus kreipiasi vyrai, yra erekcijos sutrikimas. Jeigu prieš gerą dešimtmetį tai buvo tabu, šiandien visuomenė į šią problemą pradeda žiūrėti paprasčiau. Yra akivaizdžių įrodymų, kad vyrų seksualinė sveikata tiesiogiai lemia ir jų psichologinę būklę. Vis dar pastebime, kad vyrai vis dar varžosi kalbėti šia tema ir į mus kreipiasi kitų asmenų pavedimu „mano draugui yra taip ir taip“, tačiau vaistininkai garantuoja konfidencialumą, o aiškiai išsakyta, papildoma informaciją, padės suteikti profesionalią konsultacija. Kuo anksčiau vyrai pradės tartis su specialistais apie savo sveikatos problemas, tuo efektyviau jos bus sprendžiamos, o visuomenėje bus daugiau laimingų tėvų ir vaikų“, - pažymėjo J. Švarcaitė.