Nustatyta, jog nepakankamas vitamino D kiekis susijęs su smegenų veiklos pablogėjimu vyresniame amžiuje. Tikslūs šio ryšio mechanizmai lieka neaiškūs. Prancūzijoje atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, kaip vitamino D vartojimas susijęs su demencija vyresnėms nei 75 metų amžiaus pacientėms.
Susirgusiosios vitamino vartojo mažiausiai
Tyrime dalyvavo 498 pacientės, vidutinis jų amžius buvo 79,8 metų. Moterys stebėtos 7 metus, visą tą laiką jos nevartojo vitamino D papildų, periodiškai pagal dietologo apskaičiavimus buvo registruojamas suvartojamo su maistu vitamino D kiekis. Per 7 metų stebėjimo laikotarpį moterys suskirstytos į 3 grupes pagal demencijos progresiją-išsivystymą (be demencijos, su Alzheimerio demencija ir su kitų rūšių demencija).
Alzheimerio demencija susirgusioms moterims nustatytas mažiausias vitamino D suvartojimas. Moterys, kurios išliko sveikos arba kurioms išsivystė kitų rūšių demencija, suvartodavo didesnius vitamino D kiekius. Nustatytas tiesioginis ryšys tarp Alzheimerio demencijos išsivystymo ir vitamino D kiekio, suvartojamo su maistu.
Vitaminas itin svarbus centrinei nervų sistemai
Gydytoja neurologė dr. Lina Malcienė, jau anksčiau portalui papasakojusi apie vitamino D reikšmę sergantiesiems išsėtine skleroze, išgirdusi šio tyrimo rezultatus, nenustebo: „Manau, kad taip ir yra, nes centrinė nervų sistema yra labai jautri bet kokiems pakitimams, ypač elektrolitų, vitaminų apykaitos sutrikimams. Yra žinoma, kad jau kūdikiui besivystant embriono stadijoje būna įvairių apsigimimų vien dėl to, kad motina sirgo ar buvo patyrusi kokio nors vitamino trūkumą. O nervų ląstelės niekada neatsigamina, bėgant amžiui jų tik nyksta, o naujų neatsiranda. Alzheimerio, kaip ir Parkinsono liga ar išsėtinė sklerozė, yra degeneracinė centrinės nervų sistemos liga, todėl visų šių ligų atsiradimą galima aiškinti metabolizmo sutrikimu“, - pakomentavo medicinos mokslų daktarė.
Gydytojos įsitikinimu, turint omenyje šio vitamino D svarbą nervų sistemai, reikia skatinti, kad kuo plačiau būtų atliekami jo koncentracijos organizme tyrimai.
Alzheimerio liga serga vis jaunesni žmonės. Jauniausias L.Malcienės gydytas pacientas buvo 56 metų, nors dažniausiai liga ima reikštis perkopus 60 metų ribą. Ligos jaunėjimą lemia besikeičiantis gyvenimo būdas, išoriniai faktoriai.
L. Malcienė pabrėžė, kad vitaminas D nėra gaunamas su maisto produktais, jis sintezuojamas iš ultravioletinių saulės spindulių. Todėl ji patartų kuo daugiau vaikščioti lauke, kad organizmas galėtų sintezuoti daugiau vitamino D.
„Tai ypač svarbu vyresniems žmonėms, kurie dėl kitų organizmo sistemų susidėvėjimo linkę sėdėti namuose, uždarose patalpose“, - patarė neurologė.
Dar apie vitaminą D skaitykite: Kodėl lietuviams svarbus vitaminas D pavasarį?
Šaltinis
Annweiler C et al. Higher Vitamin D Dietary Intake Is Associated With Lower Risk of Alzheimer`s Disease: A 7-Year Follow-up. J Gerontol A Biol Sci Med Sci. 2012 Apr 13.