Vyresnių žmonių psichikos sveikata: kaip pagerinti gyvenimo kokybę

Žmogaus saulėlydis – anaiptol neromantizuojamas gyvenimo periodas. Todėl senti gražiai, oriai, kuo ilgiau išlikti aktyviems, įgaliems ne vien kūnu, bet ir dvasia turėtų būti kiekvieno brandaus asmens siekiamybė.

Reklama

Pradžia būna sunkiai pastebima

Specialistai pripažįsta – kuo labiau ilgėja vidutinis gyvenimo amžius, tuo didesnė ir įvairių sveikatos sutrikimų, ligų, tarp jų – ir demencijos atsiradimo tikimybė.

„Senėjimas – natūralus procesas. Jį apsprendžia mūsų organizme vykstantys įvairūs biologiniai procesai, kurie turi įtakos visiems mūsų organams, įskaitant ir smegenis“, – aiškino Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos vadovė, gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė.

Kaip pripažino medikė, tenka apgailestauti, jog vyresnio amžiaus žmonėms psichikos sutrikimai neretai nustatomi pavėluotai.

„Pirmiausia norėčiau paminėti demencijos pradžią. Jei tai nėra kažkokių traumų, insulto padarinys, įprastai ji vystosi palengva ir būna sunkiai pastebima, požymiai nebūna labai išreikšti, – kalbėjo pašnekovė. – Žmogus darosi gal kiek užmaršesnis, nebeatsimena pavadinimų, pavardžių, kur pasidėjo akinius, net ką kalbėjo vakar. Todėl pradinės demencijos stadijos dažnai nepastebimos net pačių artimiausių žmonių.“

Lemia ne viena priežastis

Neretai nepastebimi ir kiti įspėjimo ženklai – nuotaikos sutrikimai, galintys netgi signalizuoti depresiją, kuri žmogaus psichikai gali turėti ypač sunkių pasekmių.

„Visuomenėje vyrauja tam tikros nuostatos, kad senatvė nėra malonus dalykas, todėl nėra čia ko būti labai laimingam, tarsi toleruoja tą vyresnio žmogaus liūdnumą, kartais irzlumą, nepasitenkinimą, tačiau po tuo gali slėptis pakankamai sudėtingas sutrikimas“, – įspėja gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė R. Mazaliauskienė.

Vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos sutrikimai gali būti nulemti ne tik biologinių, bet ir psichologinių bei socialinių priežasčių. Tad ir klausimas, ar įmanoma senti sveikai bei sykiu išlaikyti šviesų protą labai garbiame amžiuje – nevienareikšmis.

„Žmoguje viskas susiję, kūnas siejasi su psichika, o psichika – su kūnu. Kuo sveikesnis bus kūnas, galime tikėtis, kad ir psichika bus gera. Todėl, žinoma, įvairių gretutinių fizinių ligų gydymas, sveika gyvensena – itin svarbūs faktoriai“, – pabrėžė medikė.

Jau susiformavusį sutrikimą neabejotinai svarbu gydyti. Vis dėlto specialistai pripažįsta, jog pirmiausia dėmesį turėtume skirti prevencijai.

Nuo savanorystės iki sodininkystės

Tad siekiant užkirsti kelią psichikos sutrikimams, svarbu ne tik sveika gyvensena, gretutinių ligų kontrolė, bet ir prasmingi santykiai su aplinkiniais bei įkvepianti veikla – ar tai būtų kiekvieną dieną sprendžiami kryžiažodžiai, ar savanorystė, ar tvarkymasis šiltnamyje, vardija medikė.

„Jau ruošiantis nutraukti darbinę veiklą verta pagalvoti: o koks mano tolimesnis planas? Ir galbūt kažkokių veiklų imtis iš anksto, kad ramiau ir sklandžiau būtų galima išeiti į pensiją, kad netektų jausti nereikalingam. Kartais tenka susidurti su garbingo amžiaus žmonėmis, kurie, pavyzdžiui, savanoriauja labdaros virtuvėse, daro kitus prasmingus dalykus, ir tokios veiklos, bendravimas labai didina jų pasitenkinimą savo gyvenimu“, – iliustravo pašnekovė.

Kaip pastebi specialistė, ko gero, sveikai senatvei žmones reikėtų pradėti ruošti jau nuo vaikystės.

„Nes labai daug kas priklauso nuo charakterio, kaip žmogus augo, kokias nuostatas turėjo. Jei jis visą gyvenimą tik laukė, kad kažkas juo visada pasirūpins, veikiausiai lygiai toks pat jis bus ir senatvėje. O prasidėjus natūraliam bejėgiškumui, ta bejėgystė bus dar didesnė. Tačiau jei žmogus visada buvo aktyvus, orientuotas į veiklas, įdomumą gyvenime, jis veikiausiai pats organizuosis įdomesnę senatvę, žinoma, kiek tai leis jo fizinė sveikata bei finansai“, – pripažino R. Mazaliauskienė.

Pagalba turi būti prieinama

Pašnekovės teigimu, kadangi vyresnio amžiaus žmonės turi puokštę sveikatos sunkumų, geras medicinos specialistų prieinamumas, pagrindinių ligų kontrolė svariai pagerintų tokių pacientų gyvenimo kokybę, tad daug kas priklauso nuo to, kaip veikia sveikatos priežiūros sistema.

Kalbant konkrečiai apie psichikos sveikatą, šalyje turime pakankamai organizuotą sistemą, sako R. Mazaliauskienė: „Pas mus psichikos sveikatos centrai teikia pirminę asmens sveikatos priežiūrą ir kad galėtum jame apsilankyti, siuntimo nereikia, o jau čia galima gauti pačią įvairiausią pagalbą“.

Įvairių programų, stiprinančių psichikos sveikatą, siūlo ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Pavyzdžiui, šiuo metu visoje Lietuvoje įgyvendinama „Socialinio recepto“ iniciatyva, kuri skirta senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims siekiant stiprinti jų psichologinę gerovę ir psichikos sveikatą, įtraukiant į ilgalaikes nemokamas kultūros, sveikatingumo, neformaliojo švietimo ar kitas bendruomenėje ir savivaldybėje prieinamas veiklas.

Tuo metu apie sveiką gyvenseną naudingos informacijos mielai suteiks specialistai, dirbantys šeimos gydytojo komandoje.

Informacija – arčiau žmonių

Gal kai kuriems vyresniems žmonėms sudėtingiau naudotis įvairiomis išmaniosiomis programėlėmis, susirasti vertingos informacijos internete, tačiau telefoninės pagalbos linijos tikrai daugeliui nesunkiai prieinamos, neabejoja R. Mazaliauskienė.

Lietuvos psichiatrų asociacijos vadovė įsitikinusi, kad visuomenė taip pat galėtų nemažai nuveikti vyresnių žmonių labui.

Pirmiausia – užtikrinti jiems tam tikrą patogumą, įvertinant, kad dalis vyresnio amžiaus žmonių turi vienokią ar kitokią negalią: ne tik prasčiau juda, mato, prigirdi, bet ir sunkiau orientuojasi šiuolaikinėje aplinkoje, ne visada supranta sudėtingus terminus, informaciją.

„Kad ir tų pačių veiklų organizavimas – miestuose vyksta įvairių nemokamų renginių, tačiau čia labai svarbu būtų informacijos prieinamumas. Nes vėlgi ne visi vyresnio amžiaus žmonės naudojasi moderniais sklaidos kanalais ir ta informacija jų gali nepasiekti. Todėl ji turėtų būti prieinama ten, kur tokie žmonės dažniausia lankosi: vaistinėse, šeimos gydytojų klinikose ar kitose medicinos įstaigose“, – patarė gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė R. Mazaliauskienė.

Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.