Vyriausieji krašto specialistai nusiteikę daug dirbti. Kas jiems mokės?(1)

Po dvidešimties metų pertraukos Lietuva vėl turi vyriausiuosius krašto specialistus penkiolikai  medicinos sričių, kurias Sveikatos apsaugos ministerija išskyrė kaip svarbiausias. Naujas pareigybes įgiję medikai tikina apsikrovę nemenku papildomu krūviu, už kurį kol kas jiems nemokama. Kas gi turėtų finansuoti šį jų darbą? Teigiama, esą ministras Vytenis Povilas Andriukaitis yra prasitaręs apie galimybę įstaigoms, kurių darbuotojams patikėtos tokios svarbios funkcijos, pačioms apmokėti už reikšmingą jų indėlį į Lietuvos sveikatos priežiūros sistemą, tačiau „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbinti vyriausieji krašto specialistai nemano, kad tai būtų teisinga. Kai kurie yra net ir itin priešiškai nusiteikę prieš tokią galimą tvarką.

Reklama

Nuo rugsėjo pradėjo dirbti

Tarp Sveikatos apsaugos  ministerijos patvirtintų teisių, kurias turi vyriausieji krašto specialistai, numatyta ir teisė gauti atlygį, tačiau nė vienas iš „Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbintų  medikų nepatvirtinto, jog naudotųsi šia teise. „Praėjusiame, spalio 14 d., posėdyje ministras žadėjo po Naujųjų metų ieškoti tam finansavimo“, - portalui sakė vyriausiasis Klaipėdos krašto vidaus ligų specialistas Audrius Lekštutis.

Paklaustas, ar daug papildomo darbo pridėjo naujos pareigybės, pasakojo: „Paskutiniam posėdžiui ruoštis jau reikėjo daug. Krašto specialistas turi apibendrinti informaciją apie savo kuruojamą sritį ir pateikti šalies vyriausiajam specialistui. Pastarasis informaciją apibendrina ir pateikia išvadas Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). O rinkti informaciją sudėtinga, nes sveikatos priežiūros įstaigos – skirtingo pavaldumo, ir pagal įstatymą informaciją apie savo veiklą jos turi teikti steigėjui. Iš tiesų, kai paskambinu į konkrečią įstaigą ir paprašau duomenų, informaciją man suteikia, tačiau turi būti raštiškas paklausimas, raštiškas atsakymas – viskas juridiškai tvarkinga.

Kita vertus, bendrą sveikatos priežiūros įstaigų informaciją turi Higienos institutas, tačiau jo turimi duomenys – pernelyg apibendrinti. Tarkim, jei kalbame apie žmogiškuosius išteklius, Higienos institutas žino, kiek, pavyzdžiui, vidaus ligų gydytojų turi atskiros savivaldybės, bet neturi duomenų, kiek jų dirba stacionariose gydymo įstaigose, kiek – ambulatorinėse, kiek jų yra pensinio amžiaus“.

Svajonė – aplankyti visas 11 ligoninių

A. Lekštutis prasitarė turįs svajonę – aplankyti kiekvieną iš vienuolikos savo kuruojamų ligoninių, kurios turi terapinius skyrius. O Klaipėdos kraštas aprėpiąs nemažą teritoriją – nuo Skuodo iki Jurbarko. Tačiau kol kas klaipėdietis nesiskundžia persidirbimu. Mat tikrasis krašto specialistų darbas, anot jo, prasidėjęs tik nuo rugsėjo – iki tol buvo tik pildomos anketos.

„Žinoti realią situaciją, kas vyksta kiekvienoje medicinos srityje, tikrai naudinga. Ypač, kai kiekvienas iš penkiolikos specialistų pateikia savo sukauptą informaciją, išgirsti labai daug įdomių niuansų. Kokių? Pavyzdžiui, kalbant apie vyriausiojo Lietuvos chirurgo Juozo Pundziaus pranešimą, kad šalyje yra per daug chirurginių lovų, nes yra ligoninių, kur operacijų atliekama labai mažai. Arba žinia iš odontologijos problemų – daugiausiai odontologų, skaičiuojant 10 tūkst. gyventojų, turi Kaunas, nors yra rajonų, kur nėra nė vieno šios srities specialisto. Siūloma neleisti steigtis naujiems odontologų kabinetams ten, kur jų per daug, kad ne rinka diktuotų  pasiūlą, bet ir kitos priemonės. Tačiau bijau, kad tokia tvarka gali kirstis su kitais įstatymais“.

Kalbėdamas apie savo kuruojamos srities problemas, A. Lekštutis paminėjo jaunų vidaus ligų gydytojų trūkumą, kurį sukėlė dešimties metų laikotarpiu iš universitetų programų išbrauktas vidaus ligų gydytojų ruošimas – buvo rengiami konkretūs specialistai, tarkim, nefrologai ar kt. „O dabar, nors programa vėl atnaujinta, rezidentūra yra ilga, ir nežinau, kada pradės dirbti šie nauji gydytojai. Todėl labai didelę dalį Lietuvoje vidaus ligų gydytojų sudaro 50-59 m. gydytojai. Man pačiam – 53-eji“, - kalbėjo portalo pašnekovas.

Prieš dešimtmetį turėjo tik titulą

A. Lekštutis vyriausiuoju krašto specialistu buvo paskirtas ir 2003 m. „Tačiau tada tai buvo tik titulas, o prieš gerus 20 metų vyriausiųjų kraštų specialistų darbas vyko, buvo išleidžiami specialūs klausimynai, buvo vizituojamos įstaigos, stebimos operacijos ir pan. Tuo metu tai buvo labiau medicininis, profesinis darbas, o dabar – labiau organizacinis. Nežinia dar, į ką išsirutulios ši iniciatyva. Tačiau aš manau, kad organizacinį darbą turi atlikti tas, kuris jį puikiai išmano, nes būnant krašto specialistu organizavimo, vadybos ribos labai smarkiai išsiplečia. Kai kur gal reikia ir specialių vadybinių žinių, o dauguma mūsų, specialistų, yra aukšto lygio profesionalai medikai, bet ne vadybininkai. Kita vertus, laiku bėgant juk visko galima išmokti“, - mintimis dalijosi specialistas.

Darbo bus daug

„Natūralu, kad bus daug darbų, - apie naujas savo pareigybes sako vyriausiasis krašto reabilitologas Alvydas Juocevičius, Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinio ir sporto medicinos centro direktorius. – Medikų darbo dienos apskritai nenormuotos. O šiuo atveju juk tenka ir atitinkamą  literatūrą skaityti, ir analizes atlikti. Kadangi tokį darbą jau esu daręs, žinau, ką tai reiškia. Tačiau pastaruoju metu ši sritis buvo šiek tiek pamiršta“.

Vyriausiasis krašto vaikų ir paauglių psichiatras Dainius Pūras, Santariškių klinikų Vaiko raidos centro konsultantas, irgi antrino kolegoms, kad naujos pareigybės darbo prideda tikrai nemažai. Tačiau tai, pasak jo, priklauso ir nuo kiekvieno specialisto „įsijautimo“.

Ar ministrui pavyks?

Vyriausiasis Klaipėdos krašto chirurgas prof. Artūras Razbadauskas įsitikinęs, kad ministras Vytenis Povilas Andriukaitis eina teisingu keliu – ir ne tik išrinkęs 90 vyriausiųjų krašto specialistų, bet ir siekdamas antrinio lygio sveikatos priežiūros paslaugas perduoti ministerijos žinion. „Tačiau neaišku, ar ministrui pavyks, nes yra tam besipriešinančių“, - kalbėjo chirurgas.

Ar vyriausiųjų krašto specialistų darbą turėtų apmokėti sveikatos priežiūros įstaigos?

A. Lekštutis:

 „Esu girdėjęs tokią mintį. Tačiau tai ne mano kompetencija svarstyti, ar įstaigos, gaudamos papildomą finansavimą iš SAM, turėtų apmokėti už vyriausiųjų krašto specialistų darbą. Tačiau net ir apmokant už šį darbą visiems specialistams, išlaidos turėtų atsipirkti daug kartų. Juk idėja yra tokia, kad medicinos paslaugos turi būti prieinamos daugumai šalies gyventojų, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena – Kaune, Vilniuje ar kokiame rajone“.

A. Juocevičius:

„Kiek aš girdėjau, kitų metų biudžete bus numatyta tam lėšų. Tačiau vertinti ministerijos sprendimus – ne mano kompetencija. Svarbiausia yra padaryti gerai darbą, kuris mums patikėtas“.

A. Razbadauskas:

„Ne konkrečios įstaigos turėtų apmokėti iš vyriausiųjų specialistų darbą, o Sveikatos apsaugos ministerija, juk jie atstovauja visą kraštą, o ne konkrečią įstaigą“.

 D.  Pūras:

„Reiktų pagalvoti apie galimą interesų konfliktą. Jau ir taip pas mums per daug išplėstas universitetinių centrų vaidmuo. Jau  jiems dėmesio juk tikrai netrūksta, o jeigu dar jiems ir atlyginimą mokės... Juk ir didžioji dalis vyriausiųjų krašto specialistų - Santariškių arba Kauno klinikų atstovai.

Aš, pavyzdžiui, nenorėčiau, kad Vaiko raidos centras, kuris ir taip jau yra ties bankroto riba, mane dar išlaikytų“.

Vyriausias Lietuvos chirurgas Juozas Pundzius, Kauno klinikų Chirurgijos klinikos vadovas:

„Kodėl manęs to klausiate? Daug yra vyriausiųjų specialistų“.

ligita@vlmedicina.lt