Vyrų ir moterų ligos skirtingos: gydytoja aiškina, nuo ko reikėtų pasitikrinti

Artėjant Šv. Valentino dienai, dažnas suka galvą, kaip romantiškai nustebinti savo antrą pusę. Specialistai ragina artimajam priminti apie prevencines sveikatos programas bei atkreipia dėmesį, kokie sveikatos sutrikimai dažniau užklumpa moteris, o kokie yra būdingi vyrams.

Reklama

Širdies ligos vyrus užklumpa anksčiau

Anot sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytojos Jolitos Buitvydienės, anatominiai, fiziologiniai bei hormoniniai ypatumai nulemia skirtingus vyrų ir moterų sveikatos sutrikimus.

Vis dėlto ji ramina, kad šiuos nukrypimus nuo normos galima laiku pastebėti atlikus vyrams ir moterims skirtas sveikatos ištyrimo programas, kurių pagalba galima įvertinti organizme vykstančius ankstyvus pokyčius.

Štai nors širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimai – širdies nepakankamumas, arterinė hipertenzija, krūtinės angina – yra bene dažniausiai gyventojus užklumpančios lėtinės ligos Lietuvoje, visgi, klinikinių tyrimų duomenimis, vyrams šios ligos išsivysto kone 10 metų anksčiau nei moterims.

„Taip pat vyrams dažniau diagnozuojamos ir kepenų bei plaučių ligos, kurios dažnai atsiranda dėl netinkamo gyvenimo būdo – didesnio rūkymo, alkoholio vartojimo. Dėl to vis reikėtų atlikti cholesterolio ir atskirų jo frakcijų kraujyje tyrimą, kuris informuotų apie aterosklerozės, širdies ir kraujagyslių ligų vystymosi tikimybę. O kepenų funkciją, uždegimus, galimas infekcijas įtarti leidžia kepenų fermentai AST, ALT, GGT, šarminė fosfatazė ir kiti tyrimai“, – pranešime žiniasklaidai pažymi J. Buitvydienė.

Moterys kenčia nuo mažakraujystės

Moterims dažniau pasireiškia skydliaukės veiklos sutrikimai. Juos, pasak gydytojos, sukelia moteriškieji lytiniai hormonai, turintys įtakos skydliaukės struktūriniams, o paskui dažnai ir funkciniams pokyčiams.

„Nereikėtų pamiršti ir kitų informatyvių kraujo tyrimų. Pavyzdžiui, TTH – skydliaukę stimuliuojantis hormonas – yra atrankinis tyrimas skydliaukės veiklos sutrikimams vertinti“, – aiškina J. Buitvydienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad vaisingo amžiaus moterims dažniau nei vyrams išsivysto mažakraujystė arba geležies atsargų stoka. Taip nutinka dėl kiekvieną mėnesį fiziologiškai moters organizme vykstančių hormonų pokyčių nulemtu geležies netekimu, tad čia svarbu nepamiršti geležies atsargų ir mažakraujystės riziką rodančio feritino tyrimo.

„Vyrams ir moterims po menopauzės geležies stoka yra retas sutrikimas, todėl ją aptikus paprastai atliekamas dar išsamesnis ištyrimas priežastims nustatyti“, – sako medikė.

Apskritai ji rekomenduoja laikas nuo laiko atlikti kraujo tyrimus, mat bendrasis kraujo tyrimas yra pirminis tyrimas įvertinti žmogaus sveikatos būklę. Jis padeda nustatyti įvairias infekcijas, mažakraujystę, alergijas, atskirti bakterinės ir virusinės kilmės uždegimus, kraujavimo galimybę, kraujo ligas, krešėjimo ir kitus sutrikimus.

Svarbu tikrintis abiem lytims

J. Buitvydienė pabrėžia ir kitų abiem lytims skirtų tyrimų svarbą. Štai gliukozės koncentracijos kraujyje nustatymas leidžia diagnozuoti gliukozės apykaitos sutrikimus, diabetą.

Periodiškai atliekant bendrąjį šlapimo tyrimą galima įtarti inkstų funkcijos sutrikimus, šlapimo takų akmenligę, vėžį, infekcijas. Kreatininas, šlapimo rūgštis, elektrolitai atspindi inkstų funkciją.

„Nevertėtų numoti ranka ir į vitamino D tyrimą. Jis ypač svarbus kaulų-raumenų sistemai, odai, imunitetui. Intensyviau sportuojantiems, vartojantiems specialius sportui skirtus papildus, vertėtų atlikti elektrolitų – kalio, natrio, chloro, magnio – tyrimus bei kepenų, inkstų funkciją atspindinčius rodiklius.

Asmenys, kurie maitinasi ne pagal subalansuotos mitybos principus ar nevalgo mėsos, turėtų nepamiršti pasitikrinti vitamino B12 ir folio rūgšties organizme kiekį“, – pastebi medikė ir primena, kad specialiai šiems dažniausiems nusiskundimais tirti sukurtos profilaktinės vyro ir moters sveikatos ištyrimo programos. Šiuos tyrimus rekomenduojama atlikti 1-2 kartus per metus.

Ji taip pat ragina nepamiršti, kad moterims reikalingos patikros dėl galimų krūties ir gimdos kaklelio navikų, o vyrams – dėl prostatos gerybinių ar piktybinių susirgimų. Vengimas pasirodyti gydytojui ir pavėluotas ištyrimas gali turėti skaudžių pasekmių.

Dėl to gydytoja pabrėžia ir Lietuvoje vykdomų prevencinių sveikatos programų svarbą.

„Pavyzdžiui, vyrams reikalinga periodiškai atlikti prostatos specifinio antigeno lygio nustatymą iš kraujo, o moterims reguliariai turėtų būti atliekamas gimdos kaklelio tepinėlis ir krūtų rentgeninis tyrimas – mamografija.

Svarbus ir storosios žarnos navikus leidžiantis įtarti slapto kraujavimo iš virškinamojo trakto išmatų tyrimas. Savalaikiai tyrimai leidžia aptikti tiriamų organų ikivėžinius pakitimus arba piktybinius navikus ankstyvosiose jų stadijose“, – informuoja šeimos gydytoja J. Buitvydienė.