Vyrams, kurie prie televizoriaus (TV) praleidžia 20 ir daugiau valandų per savaitę, nustatoma 44 proc. mažesnė spermos koncentracija ir mažesnis spermatozoidų kiekis, nei vyrams, kurie televizoriaus nežiūri. Spermos koncentracija ir spermatozoidų kiekis - spermos kokybės parametrai, susiję su vyrų vaisingumu.
Televizoriaus įtaka spermos kokybei
Spermos kokybė ir vaisingumas mažėja su amžiumi, bet kiek tam įtakos turi gyvenimo būdas, žinoma labai mažai. Vienos iš amerikiečių studijos tikslas buvo įvertinti spermos parametrų ryšį su fiziniu aktyvumu jaunų sveikų vyrų populiacijoje.
Sėdėjimas prie televizoriaus yra vienas populiariausių užsiėmimų šiandien. Jis ne tik sukelia aukštesnę kapšelio temperatūrą ir neigiamai veikia spermos kokybę. Neretai jį lydi nutukimas, cukrinis diabetas ar širdies bei kraujagyslių ligos, kurios netiesiogiai veikia vyrų vaisingumą.
Studijoje dalyvavo 222 kolegijos studentai nuo 18 iki 22 metų (vidutinis amžius 19,6 metų). 81, 5 proc. jų sudarė baltaodžiai, 58,4 proc. turėjo normalų kūno masės indeksą (<25), 77, 4 proc. jų buvo nerūkantys.
Studijos dalyviai žymėjo laiką, praleistą prie televizoriaus, televizijos pobūdį ir fizinį aktyvumą paskutiniais trimis mėnesiais. Tyrėjai pagal medžiagų apykaitos ekvivalentą fizinę veiklą suskirstė į aktyvią, vidutinę ir lengvą. Dalyviai galėjo pasirinkti vieną iš penkių televizijos žiūrėjimo kategorijų: pradedant jos nežiūrėjimą iki žiūrėjimą daugiau nei dešimt valandų per dieną.
Kiekvieno vizito metu buvo vertinama sperma: kiekis, koncentracija, spermatozoidų judrumas (pagal 1999 metų PSO kriterijus), morfologija. Vienas reikalavimų buvo susilaikyti nuo ejakuliacijos 48 valandų iki vizito.
Vidutinė ir didelė fizinio aktyvumo veikla sudarė 8,25 valandos per savaitę, o vidutinis laikas praleistas prie televizijos - 14 valandų.
Vidutinė spermos koncentracija sudarė 53 x 106/mL, spermos judrumas 60 proc., morfologiškai normali sperma 8,5 proc.
Vyrams, kurie buvo mažiau fiziškai aktyvūs ir daugiau laiko praleido prie televizoriaus, buvo nustatytas mažesnis spermatozoidų kiekis, kaip ir mažesnė spermos koncentracija - 24 x 106 mL. Tačiau šių faktorių poveikis spermos tūriui, jos morfologijos pasikeitimams ar spermatozoidų judrumui nebuvo statistiškai patikimas.
Studijos metu buvo identifikuoti keli veiksniai: fizinis aktyvumas, sėdėjimas prie televizoriaus, susiję su gyvenimo būdu ir galintys turėti įtakos vyrų vaisingumui. Reikia manyti, kad fiziškai aktyvių vyrų mityba buvo racionalesnė (gausu žuvies, vištienos, vaisių, daržovių, ankštinių augalų ir neskaldytų grūdų). Tuo tarpu prie TV praleidžiantieji praktikavo labiau „vakarietišką“ mitybą ir vartojo daugiau mėsos, sviesto, riebaus pieno, picos bei energinių gėrimų.
Tyrimas parodė, kad vyrai turi atkreipti dėmesį į savo fizinį aktyvumą ir įvertinti gyvenimo būdo įpročius, kurie gali turėti reikšmės jų vaisingumui.
Vaikščiojimas link šaldytuvo ir atgal alaus, žiūrint televiziją, nėra laikomas fiziniu aktyvumu, - perspėja tyrėjai.
Vaisingumui reikšmingi visi spermos parametrai
Gydytojas urologas Marius Jasėnas „Vakarų Lietuvos medicinai“ papasakojo kad vaisingumui reikšmingi visi spermos parametrai. Dažniausiai diagnozuojamas spermos kiekio sumažėjimas (oligospermija) – apie 13 proc. spermos patologijos atvejų, spermatozoidų judrumo sumažėjimas (astenozoospermija) – 5 proc., patologinių formų atsiradimas (teratozoospermija) – 8 proc.
Esant spermos pokyčių, vyrai tolesniam tyrimui siunčiami pas urologą.
„Normalūs šio tyrimo rodikliai patvirtina vyro vaisingumą, bet spermatozoidų skaičiaus, judrumo, formos pakitimai rodo tik sumažėjusį savaiminio pastojimo šansą. Ypač tai svarbu suprasti šeimoms, kurios jau turi vieną ar daugiau vaikų, bet moteris, nevengdama nėštumo, negali vėl pastoti (antrinis nevaisingumas). Vyro tyrimas būtinas ir šiais atvejais, vaikų turėjimas dar neįrodo, jog vyro vaisingumas nepakitęs“, - pasakojo M. Jasėnas.
Nevaisingumo priežastys
Urologo duomenimis, bent pusei pacientų spermatogenezės sutrikimo priežastys nėra žinomos. Kitais atvejais galima išsiaiškinti ar klinikiniais tyrimais nustatyti įgimtas ar įgytas vyrų nevaisingumo priežastis: į kapšelį vaikystėje nenusileidusi sėklidė, persirgtas epideminis parotitas (kiaulytė), ypač jei kartu buvo ir sėklidžių uždegimas, persirgtos šlapimo ir lytinių takų infekcijos, ypač lytiniu keliu plintančios ligos, taikyti gydymai, ypač chemoterapija, piktybinėms ligoms gydyti, kitos ligos (sėklidžių vėžys), vyriškų hormonų trūkumas dėl įvairių susirgimų, išsiplėtusios kapšelio venos (varikocelė), genetinės priežastys, erekcijos ir ejakuliacijos sutrikimai.
Grįžtami pakitimai spermoje gali atsirasti, jei sėklidės ilgesnį laiką būna aukštesnėje temperatūroje – karščiavimas dėl infekcinių ligų, ilgas ir dažnas buvimas saunoje, darbas karštose patalpose.
Moksliniais tyrimais gauti duomenys patvirtina, jog rūkančių vyrų spermos kokybė yra blogesnė nei nerūkančių ir, atrodo, yra ryšys su rūkymo trukme bei kasdien sutraukiamų cigarečių skaičiumi. Taip pat įrodyta, jog kai kurie spermos rodikliai pakinta ir tiems, kurie kasdien vartoja alkoholį. Spermatogenezei žinoma kai kurių cheminių medžiagų žalinga įtaka.
Rekomendacijos
„Berniukų mamos turėtų atkreiptų dėmesį, ar jų abi sėklidės yra kapšelyje, laiku būtų diagnozuojamas ir gydomas kriptorchizmas (nenusileidusios sėklidės). Tikimės, jog visuotinai skiepijant nuo epideminio parotito (kiaulytės) šios vyrų nevaisingumo priežasties Lietuvoje nebeliks“, - viltį išreiškė „Vakarų Lietuvos medicinos“ konsultantas.
Jei medikai dažniau apžiūrėtų jaunuolių sėklides, būtų laiku pastebėti kapšelio venų išsiplėtimai, tos pusės sėklidės tūrio mažėjimas, laiku operuojama varikocelė.
Laiku gydomos šlapimo ir lytinių takų infekcijos gali padėti išvengti latakų, kuriais spermatozoidai iš sėklidžių patenka į spermą jos išsiliejimo metu, užakimo.
Jei jaunam vyrui diagnozuojama piktybinė liga ir planuojama chemoterapija, reikėtų rekomenduoti jiems užsišaldyti spermos pavyzdį, nes po tokio gydymo vyras gali likti nevaisingas. Tik nedidelę dalį pacientų įmanoma efektyviai gydyti vaistais – tiems, kuriems yra hormonų pusiausvyros sutrikimai, infekcijos. Kai kurie pacientai operuojami, dažniausiai dėl varikocelės.
Nevaisingumo gydymo perversmas
Atsiradus pagalbinio apvaisinimo metodams, vyrų nevaisingumo gydyme įvyko perversmas, - pasakojo M. Jasėnas. Absoliutaus vyrų nevaisingumo atvejų liko labai nedaug: kai kurios genetinės ligos, sunkus sėklidžių pakenkimas dėl buvusių ligų ar gydymų, kai sėklidės audinyje nepavyksta aptikti spermatozoidų. Dažnai medikamentinio ar chirurginio vyrų nevaisingumo gydymo metodai naudojami kartu su šiuolaikinėmis pagalbinio apvaisinimo procedūromis – intrauterinine inseminacija, apvaisinimu mėgintuvėlyje. Netgi tais atvejais, kai spermoje nėra spermatozoidų, juos dažnai įmanoma gauti iš sėklidės ir panaudoti moters kiaušialąstėms apvaisinti.
Statistikos duomenimis, vaikų per vienerius metus nesusilaukia maždaug 15 proc. šeimų. Apie 50 proc. poros nevaisingumo atvejų būna dėl spermos kokybės pokyčių. Nevaisingumą gali lemti neaiškios (idiopatinės) priežastys - 31 proc.; varikocelė - 15 proc.; hipogonadizmas – 9 proc.; urologenitalinės infekcijos - 8 proc.; nenusileidusios sėklidės - 8 proc.; imunologiniai faktoriai - 4, 5 proc.; kitos priežastys.
Prognostiniai nevaisingumo faktoriai: nevaisingumo trukmė; pirminis (įgimtas) ar antrinis (įgytas) nevaisingumas; spermos kokybiniai parametrai; partnerės amžius ir vaisingumo statusas (35 metų moteriai tikimybė pastoti sumažėja iki 50 proc., lyginant su 25-mete moterimi; 38 m. – iki 25 proc.; 40 metų – mažiau 5 proc.).
vlmedicina.lt
Šaltinis