Deja, nors teoriškai lyg ir aiškūs atsakymai, tačiau sumažinti socialines įtampas kol kas neleidžia esami masinės sąmonės štampai. Apie senėjimą neseniai rašiau, todėl pradėsiu nuo sėdėjimo. Žmonės išsivysčiusiose šalyse persikėlė gyventi į miestus. Nelyginsiu su Afrikos šalimis ar Antarktida, bet Europoje absoliuti dauguma piliečių yra miestų ar priemiesčių gyventojai. Dauguma iš jų turi savo komfortabilius būstus: butus ar namus. Čia yra skalbyklė, viryklė, vonia ir tualetas – visi šie patogumai, kaip civilizacijos vaisiai. gerokai apmažino šeimos narių fizinės veiklos poreikį. Nereikia skaldyti malkų ar prinešti anglių šildymui, nereikia rūpintis vandeniu maudymuisi ar indams plauti, nebūtina valandas skirti maistui gaminti ir t.t. O ir į gatvę pernelyg dažnai nereikia eiti – užtenka nuvažiuoti parduotuvėn kartą per savaitę ir po to prikrauti šaldytuvą, dabar jau įmanoma visas prekes užsakyti internetu ir gauti tiesiog į namus.

Laisvalaikį dar labai neseniai sudarė televizoriaus žiūrėjimas bei kaimynų lankymas su pokyliais ar pobūviais, kartais gimtadieniai ar kitos valstybinės reikšmės paminėjimai. Dabar miestuose daugelis pramogauja internetu, mobiliaisiais įtaisais, jais ir bendrauja. Kartais tenka kur nors nuvykti, bet tam yra savas automobilis, o iš bėdos ir visuomeninis transportas tinka. Patogumai gerai, bet už tai irgi tenka mokėti. Štai anglai skaičiuoja, kad fizinis pasyvumas, t.y. sugebėjimas gulėti, per 2002 m. kainavo 8,2 mlrd. svarų, įskaitant išlaidas sveikatos draudimui ir ankstyvam mirtingumui dėl priešlaikės mirties. Iš jų 2,5 mlrd. sudarė ligos ir problemos dėl žmonių kūno svorio pertekliaus, susidariusios dėl per mažo judėjimo.

Pavyzdys iš šalies, kuri moka skaičiuoti. Kiek prarandame mes – reiktų irgi paskaičiuoti. Politikai ir biurokratai vis ieško pinigų ligoms gydyti, o priežastims šalinti jų ir nelieka. “Privertus“ įvairaus amžiaus žmonės nuolatos judėti, galima vos ne perpus sumažinti kardiologinių susirgimų bei diabeto atvejų. Aš jau nekalbu apie tiesiogines išlaidas iš sveikatos draudimo fondų. Žodį “privertus“ specialiai rašiau kabutėse, nes turi būti kalbama ne apie draudžiančius ar įpareigojančius teisės dokumentus, bet apie sąlygas ir galimybes žmonėms tapti geresniais, t.y. lieknesniais ir sveikesniais. Todėl galima daug apie tai kalbėti, bet supaprastinkim situaciją. Ar Klaipėda pritaikyta judėjimui, fizinei veiklai? Ar bet kuriame rajone yra galimybė rasti treniruoklį, ar ten geras oras, t.y. mašinos ne per daug užteršia aplinką? Ar parduotuvės pastatytos taip, kad nuvažiuoti būtų per arti, o eiti būtų patogu? Ar yra vaikų žaidimų aikštelių, skverų ir dviračių takų? Tų klausimų seką aš galiu tęsti, bet tai vėl žodžiai. O kaip darbai?

Reklama

Primenu, kad Klaipėda prisijungė prie Pasaulio sveikų miestų judėjimo dar 2010 metais. Vienas iš tokių miestų tikslų buvo ir lieka sveikas miestų projektavimas. Vienas iš Klaipėdos, kaip sveiko miesto, tikslų – pasiekti, kad miesto planuotojai nuolat prisimintų savo pareigą – planuoti sveikai. Gal ir daug galima buvo padaryti per penkerius metus, bet kol kas pateiksiu tik vieną – architektų idėjų konkursą Sveikam miestui. Šįmet jis vyko jau antrą kartą. Praeitais metais dėl projektų gausos nepavyko išsiaiškinti geriausio, bet paminėsiu vieną: projektas „Dviračių salos“. Autoriai – Romualdas Gailius, Mindaugas Savickas, Justas Gailius. Kaip tvirtina jau pats pavadinimas, projekto tikslas – sujungti esamus ir būsimus dviračių takus į vieną bendrą tinklą ir padaryti juos patrauklius įvairaus amžiaus grupėms ar asmenims, važiuojantiems dviračiais.

Šiemet projektai kitokie. Tačiau vienas iš jų teikia naujų idėjų. Štai projekto autorius Erdvilas Samuolis projekte siūlo monotoniškos architektūros miegamųjų kvartalų pertvarką ir patrauklių žaliųjų jungčių vystymo su miesto centru galimybę, būtiną siekiant padidinti mikrorajonų patrauklumą. Siūloma žaliąja jungtimi sujungti pietinėje mieto dalyje esančius mikrorajonus su senamiesčiu ir Danės upės krantine. Kaip ir kiemai, žalioji jungtis taptų atraktyvių zonų vietomis. Jose galima įrengti skaityklą po atviru dangumi, patrauklią mini golfo aikštelę, stalo žaidimų, konstruktorių iš lego, sporto, sūpynių, pergolių zonas, numatyti erdves, patrauklias senjorams, šachmatininkams, petankės mėgėjams ir t.t. Sveiko miesto poreikiams puikiai tarnautų senieji apleisti stadionai, tinkamai juos sutvarkius. Tai ištrauka iš oficialaus projekto aprašo. Noriu pabrėžti, kad projektas ne tik siūlo vystyti bendruomenės aktyvinimą bet ir sveiką gyvenseną, aplinkos gerinimą svarstant požeminių garažų galimybes pietiniuose miesto rajonuose. Panašus buvo ir Š. Gentvilienės projektas – siūlymas paversti Tiltų gatvę pėsčiųjų alėja. Idėja nenauja, bet vis dar išlieka patraukli.

Šių metų idėjų konkursas iš esmės pratęsė pernai pradėtus darbus. Gal daugiau skyrėsi tuo, kad apie Klaipėdą daugiau sužinojo Baltijos Sveikų miestų tinklo nariai ir visi Europos Sveikų miestų judėjimo nariai, kurių šiuo metu yra per kelis tūkstančius. Rodosi, kad kitais metais šis konkursas gali tapti tarptautiniu tiek dėl dalyvių, tiek ir dėl galimų ekspertų.

Reklama