Vytautas Valevičius. Sveikatos mitai. Vaistai ir sveikata

Labiausiai paplitę mitai, susiję su vaistais ir sveikata: visi vaistai gydo, vieni geriau, kiti blogiau; jei šie vaistai padėjo kaimynei, padės ir man; maisto papildai gali pakeisti kūną, pagerinti sveikatą.

Reklama

Jaunų žmonių namuose sunku rasti ir paprasčiausio aspirino. O kai jie subręsta ar pasensta, tai vaistinėlės nusėtos vaistų klodais. Vieni nuo slogos, kiti nuo galvos skausmo, tepalas nuo reumato.

Visos ligos gydomos, nuo kai kurių pasveikstame patys. Čia noriu pabrėžti kelias ypatybes: vaistų poreikį ir jų kainas. Pasekus tą patį (pagal cheminę sudėtį) vaistą, galima pamatyti, jog per dešimt metų jie pabrango nuo kelių iki kelių dešimčių kartų. Tiesa, tai kartais slepiama po nauju tų pačių vaistų pavadinimu bei įpakavimu, bet turinys išlieka toks pat. Taip randasi neocitramonas vietoj citramono, neo-angin, neo-bronchol, neo sedalgin ir panašiai.

Vaistai labai „mėgsta“ reklamuotis. Pažiūrėjus mūsų televiziją, atrodo, kad visa Lietuva serga ir be specialaus gydymo kojas išties. Vaikams, senoliams, dirbantiems ir sportuojantiems – visiems vaistai, vaistai, vaistai. O iš tikro tai specialus poreikių formavimo būdas. Anksčiau rinka sekdavo pagal poreikį ir gamindavo prekę ar teikdavo paslaugą. Dabar gi priešinga rinkodara. Pradžioje pagaminama prekė ar paslauga, o po to ji „diegiama“, t.y. peršama per jėgą vartotojui. Mobilieji telefonai – ryškiausias pavyzdys.

Bėdos yra kelios. Pirma – seni vaistai nebūtinai yra blogesni už naujuosius. Pastarieji „tik“ žymiai brangesni. Antra, vaistų pramonė yra viena iš pelningiausių ekonomikos šakų, todėl lobizmui, t.y. palankių sau sąlygų sudarymui, skiria milijardus dolerių pasaulyje bei milijonus Lietuvoje. Neturim Lietuvos statistikos, o štai pernai beveik 20 tūkst. amerikiečių mirė nuo perdozavimo vartojant opioidus, įskaitant heroiną ir receptinius vaistus nuo skausmo, pavyzdžiui, Vicodin, Percocet ir fentanilis.

Galiu paieškoti dar priešiškesnių vaistams straipsnių, jų vis pasitaiko, tiesa, tai daro nelietuviai. Pavyzdžiui: „Šokiruojanti buvusio farmacininko išpažintis Vilniuje: 70-80 proc. vaistų negydo“ , „Gydytojai atvirauja: kurių vaistu jie negertų“. Sakykim, vienas iš jų tvirtino, jog migdomųjų niekada negertų. Kodėl? Ilgalaikio migdomųjų vaistų vartojimo pasekmės gali nepasirodyti daugelį metų. 2003 metais nustatyta, kad vyresnio amžiaus moterų, kurios vartojo benzodiazepinų klasės vaistus, senėjimo procesai vyko greičiau negu tų moterų, kurios migdomųjų nevartojo. Tyrėjai moteris stebėjo ilgai ir nustatė, kad tos šios lyties atstovės, kurios vartojo migdomuosius vaistus ir kuo didesnės buvo dozės, tuo didesnė žala padaroma organizmui.

Tai yra blogosios vaistų savybės. Jau viduramžiais teigta, kad visi vaistai yra nuodai, rezultatas priklauso nuo dozės, t.y. dydžio. Dar bjauresni yra apgavikų keliami erzeliai. Tik viena citata iš žiniasklaidos: „Mokslininkais apsimetę šarlatanai nuolatos žaidžią šį žaidimą „tau trūksta to ar to“. Bet ar kada nors paklausėte savęs: kodėl perku magnį ar ginkmedį? Jeigu jums trūktų magnio, jums turėtų pasireikšti visi šie simptomai ir ryškiai: padidėti nervingumas, dirglumas, kraujo spaudimas, cholesterolio kiekis, sutrikti širdies ritmas, prasidėti nuolatinis nuovargio pojūtis, mėšlungis ir t.t. Net koncentracijos stovyklose niekam netrūko magnio – nes jo yra net vandenyje! Ginkmedžio iš esmės negali trūkti, o radusiems įrodymų, kad jis padeda, farmacijos kampanijos pastatys paminklą.“

Dar trumpai apie vitaminus ir kitus papildus. Maisto papildai reikalingi, kai natūralios organizmo funkcijos nebeatsikuria savaime. Jie buvo sukurti tam, kad papildytų žmonių mitybą. Pirmas klausimas, ar maisto papildai yra natūralūs. Ne, bet juk mūsų dabartinis gyvenimo tempas taip pat nebėra natūralus. Tiesa, jų ekonominė galia – nesuvokiama. Papildų sąraše dabar šimtai pavadinimų. Manoma, kad maždaug pusė JAV gyventojų kasdien vartoja kokius nors papildus, o beveik trečdalis žmonių daro tai Anglijoje. Visos tos tabletės ir milteliai nėra smulkmena: ekonomistai mano, kad metinė apyvarta JAV yra daugiau nei 30 milijardų dolerių, O Jungtinėje Karalystėje - apie 675 milijonų svarų.

Tik vienas aišku pavyzdys: multivitaminams kasmet JAV išleidžiama 5,2 mlrd. dolerių. Bet tyrimai rodo, kad daugeliu atvejų tai tolygu pinigų išmetimui į balą. Sveikiems, subalansuotai besimaitinantiems žmonėms multivitaminai iš esmės yra pinigų švaistymas.

Didžiausia bėda yra ta, kad skirtingi vaistai skirtingai veikia. Susirgęs vartoja trijų, keturių ar net daugiau rūšių vaistų. Dviejų, trijų sąveika dar nuspėjama ir nusakoma, o didesnis skaičius atveda prie tokių kombinacijų, kurių poveikio rezultatų farmakologiniai tyrimai nežino. Kita dar ydingesnė situacija - kai žmonės bando „nusižiūrėti“ gydymą ar vaistus. O vaistai, kaip jau žinoma, yra nuodai, todėl juos vartoti, nežinant rezultato, kenksminga ir pavojinga.

Bijok vaistų, ir būsi sveikesnis.