Vytenis Andriukaitis: „Aš­tuo­nio­se vie­to­se dir­ban­tis dak­ta­ras ko­ky­bės ne­už­tik­rins!“(10)

Prieš savaitę Seimas pradėjo svarstyti sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pasiūlymą įstatymiškai įpareigoti valstybės ar savivaldybės įmonėse dirbančius gydytojus, odontologus ir farmacijos specialistus deklaruoti savo viešuosius ir privačius interesus. Kuo sveikatos apsaugos ministras grindė savo pasiūlymą? Atsakymas - balandžio 20 d. Seimo plenarinio posėdžio stenogramoje (trumpinimai neesminiai, stilius netaisytas).  

Reklama

PIRMININKAS. Ponas V. P. Andriukaitis pristatys Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 4, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis po­sė­džio pir­mi­nin­ke. ...Aš at­li­kau ty­ri­mą, ir mes per ke­tu­ris mė­ne­sius su­dė­lio­jo­me mū­sų sek­to­riaus gy­dy­to­jų dar­bą. Štai šio­je pap­kė­je, ko­le­gos, čia yra tik tai… Aš tą pap­kę ati­duo­siu, ko ge­ro, An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kui, kaip aš jam ir ža­dė­jau, nes čia yra var­dai, pa­var­dės, ko­dai ir vi­si ki­ti da­ly­kai. Čia yra ma­no ko­le­gos, ku­rie iš bė­dos ir iš ne­lai­mės dir­ba dau­giau nei tri­jo­se gy­dy­mo įstai­go­se.

Man la­bai sma­gu pa­sa­ky­ti, kad tie, ku­rie gi­na pa­cien­to tei­sę pa­si­rink­ti, tu­rė­tų įsi­dė­mė­ti jų pa­čių pri­im­tą įsta­ty­mą. Pa­cien­tas tu­ri tei­sę pa­si­rink­ti tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka. Pa­cien­to tei­sių ir ža­los at­ly­gi­ni­mo įsta­ty­mo straips­nis. Ko­le­gos, tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka. Ne bet kaip, pa­si­ro­do, ga­li pa­cien­tai pa­si­rink­ti, o tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka. Ir pa­si­rink­da­mi tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka jie pa­tai­ko pas gy­dy­to­ją, ku­ris dir­ba vie­nuo­li­ko­je dar­bo vie­tų: ke­tu­rio­se vals­ty­bi­nė­se ir sep­ty­nio­se pri­va­čio­se. Jis, aiš­ku, varg­šas, ne­tu­ri lai­ko, nes jam la­bai su­dė­tin­ga dirb­ti.

Dar įdo­miau, ko­le­gos, jūs tik ne­gau­ki­te šo­ko. Vie­nuo­li­ka dar­bo vie­tų – tai re­kor­das Lie­tu­vo­je. Vi­dur­kis – 3, 4, 5, 6, 7!  Čia yra iš „Sod­ros“ at­ly­gi­ni­mų duo­me­nys. Mū­sų ko­le­gos, dirb­da­mi daug, už­dir­ba kuk­liai. Štai trau­ma­to­lo­gas – 44 tūkst. 657 Lt. Su­ma per vi­sas dar­bo­vie­tes. Čia skel­biu spa­lio mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mus. An­gio­chi­rur­gas – 39 tūkst. 274 Lt, trau­ma­to­lo­gas or­to­pe­das, ma­to­te, jis, ko ge­ro, vie­nuo­li­ko­je vie­tų ar aš­tuo­nio­se vie­to­se dirb­da­mas, ope­ruo­ja taip, kaip varg­šas kar­dio­chi­rur­gas vie­no­je vie­to­je, nes kar­dio­chi­rur­gui, sto­ju­siam prie ope­ra­ci­nio sta­lo, rei­kia dirb­ti ma­žiau­siai 4–5 val., tiek trun­ka ope­ra­ci­ja. Pa­si­ro­do, trau­ma­to­lo­gas or­to­pe­das ga­li pa­da­ry­ti 40 ope­ra­ci­jų per me­tus ir gau­ti 44 tūkst. Lt per mė­ne­sį! Ko­le­gos, čia di­de­lis są­ra­šas, ku­ria­me yra at­ly­gi­ni­mai. 911 dak­ta­rų per spa­lio mė­ne­sį pa­si­ė­mė 7 mln. Lt at­ly­gi­ni­mo!

Kaip at­ro­do tos įstai­gos? Vi­saip. Ma­no ko­le­gos varg­šai. Vie­nas uro­lo­gas dir­ba Klai­pė­do­je, Tel­šiuo­se, Kel­mė­je ir Rad­vi­liš­ky­je. Ki­tas uro­lo­gas dir­ba Vil­niu­je, Jo­na­vo­je, Ma­žei­kiuo­se ir Elek­trė­nuo­se. Su­pran­ta­ma, jie, varg­šai, kaž­kaip ke­liau­ja per Lie­tu­vą, kaž­kaip jie su­ge­ba. Šiaip ge­ras ke­lias iš Vil­niaus iki Pa­ne­vė­žio. To­liau į Ma­žei­kius nu­va­žiuo­ti iš Vil­niaus jau 160 km grei­čiu ne­nu­va­žiuo­si. Bet kai su­ži­nai, kad kom­pen­suo­ja ben­zi­ną, ta­da, ži­no­ma, nė­ra bė­dos. Ta­da ga­li­ma nu­va­žiuo­ti.

Ko­le­gos, aš sto­viu prieš jus ir jums sa­kau tie­siai švie­siai: čia da­bar jau nė­ra nei kai­rės, nei de­ši­nės, yra tie­sus ir aiš­kus at­sa­ky­mas. Ar rei­ka­lin­gi są­ži­nin­gi dar­bo san­ty­kiai? Nes jei­gu gi­na­me pa­cien­to pa­slau­gas ar­ba gy­dy­mo ko­ky­bę, su­ti­ki­te, aš­tuo­nio­se vie­to­se dir­ban­tis dak­ta­ras ko­ky­bės ne­už­tik­rins! Bet jei­gu gi­na­me ga­li­my­bes pa­cien­to tei­sę pa­si­rink­ti tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta tvar­ka, jis tu­ri ži­no­ti, ar tas dak­ta­ras po 20 mi­nu­čių ne­per­si­kels už tvo­ros ir ne­pa­pra­šys jo at­ei­ti ten! Ši­tą at­ly­gi­ni­mų są­ra­šą, ka­dan­gi jis ano­ni­mi­nis, jis už­ko­duo­tas, aš pa­teik­siu kiek­vie­nam, kas no­ri­te su­si­pa­žin­ti. O ši­tą są­ra­šą maž­daug… Ka­dan­gi jis var­di­nis, aš įteik­siu tik tiems as­me­nims, ku­rie iš­sau­gos as­mens pa­slap­tį, nes aš ne­ri­zi­kuo­siu. Bet mes iš tie­sų pa­da­ry­si­me la­bai tei­sin­gai. Mes jau įspė­jo­me vi­są gy­dy­mo sis­te­mą. Ger­bia­mo­ji gy­dy­mo sis­te­ma, mes įspė­ja­me, kiek dak­ta­rų pas jus dir­ba pen­kio­se, še­šio­se, aš­tuo­nio­se vie­to­se. Su­si­tvar­ky­kit. Duo­dam tri­jų mė­ne­sių lai­ką. Po to at­eis Vals­ty­bi­nė dar­bo ins­pek­ci­ja, Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja.

Ko­le­gos, aš ma­niau, kad mes ope­ruo­ja­me ne­di­de­liais at­ly­gi­ni­mais. De­ja, aš ne­ži­nau, kiek dar ki­taip pa­si­i­ma­ma. Ši­to ne­ži­nau, tai „Sod­ro­je“ ne­ap­skai­to­ma!

(...) Mums rei­kia skaid­rių san­ty­kių! Ta­da mes ga­lė­si­me per­žiū­rė­ti dar­bo už­mo­kes­čio fon­dą ir pa­mė­gin­ti pa­žiū­rė­ti, ko­dėl ši­to­kia at­ly­gi­ni­mų re­gu­lia­vi­mo ne­tvar­ka ir ko­dėl Ku­piš­ky­je su­tau­pę 9 mln. spa­lio mė­ne­sį ga­lė­tu­me pa­di­din­ti at­ly­gi­ni­mus Ku­piš­ky­je ir dak­ta­rui, ir se­se­lei. Bet yra ir dar ki­ta pro­ble­ma: vie­ti­niam dak­ta­rui mo­ka ma­žiau, at­va­žiuo­jan­čiam dau­giau ir plius ben­zi­ną kom­pen­suo­ja. Yra ir ki­tų pro­ble­mų – dar­bo at­ly­gi­ni­mai įstai­gos vi­duj. Štai, ko­le­gos, vie­nos li­go­ni­nės au­di­tuo­ti duo­me­nys. Vie­nos li­go­ni­nės. Kai su­ma­ži­no­me vyr. gy­dy­to­jų at­ly­gi­ni­mus, šian­dien vyr. gy­dy­to­jo at­ly­gi­ni­mas, ko­le­gos, ma­žos ra­jo­no li­go­ni­nės – 5500 Lt. Ka­dan­gi 5500 Lt yra la­bai ma­žas at­ly­gi­ni­mas… (...) Ta­da, ži­no­ma, jis tu­ri n prie­dų ir tie prie­dai yra 7500 Lt. Taip per mė­ne­sį jis gau­na 13 tūkst. 100 Lt. Kai žiū­ri į vie­nuo­li­ka gy­dy­to­jų, ku­rie gau­na maž­daug po 13 tūkst., po 10 tūkst., po 11 tūkst. to­je įstai­go­je, ir žiū­ri, kad ki­ti 25 gau­na po 3 tūkst. ar­ba 1075, klau­si­mas, kas čia per re­gu­lia­vi­mas?

Ko­le­gos, kai at­eis svei­ka­tos drau­di­mo ir tie įsta­ty­mai, ku­riuos kaž­ko­dėl pa­si­sten­gė ma­no ko­le­gė ko­a­li­ci­jos part­ne­rė D. Mi­ku­tie­nė iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės… Ži­no­ma, pa­si­tik­rin­ti kon­sti­tu­cin­gu­mą ver­ta, čia vis­kas ge­rai… (Triukš­mas sa­lė­je) Bet jie tik­rai at­eis ir mes tik­rai pra­dė­si­me rim­tą dis­ku­si­ją. Čia ne su Au­gus­ti­nie­ne ir ne su Pa­ške­vi­čium dis­ku­tuo­ti, čia su mu­mis vi­sais dis­ku­tuo­ti. Ar­ba įve­da­me są­ži­nin­gas tai­syk­les svei­ka­tos sek­to­riu­je, ar­ba tu­rė­si­me ši­tą jo­va­lą, koks yra da­bar! Be įsta­ty­mo nor­mų mums bus la­bai sun­ku pa­keis­ti. Ko­le­gos, kal­bu la­bai at­vi­rai. Pra­lei­dau daug va­lan­dų ir die­nų, kad jums at­neš­čiau ši­tą in­for­ma­ci­ją.

V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, vi­si mes su­pran­ta­me, kad tu­ri bū­ti skaid­ri me­di­ci­nos sis­te­ma, ir mes to sie­kia­me. At­ly­gi­ni­mų re­gu­lia­vi­mas taip pat tu­ri bū­ti. Bet aš ne­su­tin­ku, jei­gu gy­dy­to­jas dir­ba eta­to krū­viu, jis dar bu­di 3–4 kar­tus, pa­lau­ki­te, tai jis 12 val. bū­na na­muo­se. Ko­dėl jis ne­ga­li pri­va­čio­je li­go­ni­nė­je dirb­ti? Ne, am­bu­la­to­ri­nė­je tar­ny­bo­je. Jis ga­li tai da­ry­ti. Ten skai­čiuo­ti… Aš ne­ti­kiu, kad vie­nuo­li­ko­je vie­tų dirb­tų gy­dy­to­jas ir už­dirb­tų kaž­ko­kius ma­giš­kus at­ly­gi­ni­mus. Pa­ti­kė­kit, aš dir­bau die­ną nak­tį ir gau­da­vau iki 3 tūkst. ir vi­są Res­pub­li­ką ap­tar­nau­da­vau kaip spe­cia­lis­tė. Ką da­ryt? Aš ne­ti­kiu tais da­ly­kais. Ką jūs čia į tai krei­pia­te da­ly­kus? Štai su­tvar­ky­ki­te, kad bu­dė­da­mas an­tro ly­gio li­go­ni­nė­je gy­dy­to­jas, at­vy­kęs iš tre­čio ly­gio, ne­tu­rė­tų gau­ti tre­čio ly­gio at­ly­gi­ni­mo. Jis tu­rė­tų gau­ti an­tro ly­gio. Jis at­va­žiuo­ja pa­mie­go­ti. O anes­te­zio­lo­gai, re­a­ni­ma­to­lo­gai yra rei­ka­lin­gi, kad bū­tų iš­lai­ky­ta re­a­ni­ma­ci­ja, kad ant­ras ly­gis bū­tų iš­lai­ky­tas. Štai kur yra bė­da. Jūs tai ir tvar­ky­ki­te.

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji Vi­da, mu­du abu­du dir­bo­me tur­būt ne ma­žiau nei du eta­tus. Aš ge­rai at­si­me­nu Brež­ne­vo lai­kų anek­do­tą, kai vi­si gė­rė į Brež­ne­vo svei­ka­tą sa­ky­da­mi: ger­bia­ma­sis Brež­ne­vai, mes ge­ria­me ne dėl to, kad tu ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius, ne dėl to, kad tu Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, ne dėl to, kad tu ka­riuo­me­nės va­das, bet kad tu iš­mo­kei mus gy­ven­ti iš tri­jų stav­kių, iš tri­jų eta­tų. Su­pran­ta­ma. Kai mes kal­ba­me apie at­ly­gi­ni­mų re­gu­lia­vi­mą, jį bū­ti­na da­ry­ti ir ap­tar­ti kva­li­fi­ka­ci­ją, ka­te­go­ri­jas, sta­žą, tar­ny­bą, dar­bo su­dė­tin­gu­mą, vi­sus klau­si­mus. Kur tai iš­ny­ko? Ko­dėl iš­ny­ko? Jū­sų klau­siu. Aš sa­kau, kad mes grį­ši­me prie ši­tų da­ly­kų!

Da­bar, ger­bia­mo­ji Vi­da, su­ti­ki­te. Čia aš jums skai­čius pa­duo­siu, kad jums bū­tų leng­viau, ir net nu­ro­dy­siu žmo­nes, kad ga­lė­tu­mė­te pa­si­tik­rin­ti. Jūs ga­lė­si­te. Aš ti­kiu, kad jūs pa­slap­tį iš­lai­ky­si­te. Čia yra toks vie­nas uro­lo­gas Sta­sys, ku­ris dir­ba aš­tuo­nio­se vie­to­se. Varg­šas tas Sta­sys! Jis tu­rė­tų bū­ti kaip Bu­chen­val­de, nes aš­tuo­nio­se vie­to­se… Ne­įma­no­ma! Ne­įma­no­ma! Apie mo­te­ris šiuo at­ve­ju jau nė­ra ką ir kal­bė­ti! Ži­not, man vie­nas vyr. gy­dy­to­jas pa­sa­kė: dak­ta­re, ži­no­te, jie va­di­na­si iš pen­kių p: per­va­žia­vau, per­mie­go­jau, pa­žve­jo­jau, pa­si­my­lė­jau ir par­grį­žau. (Juo­kas sa­lė­je)

A. MATULAS (TS-LKDF). Ko­le­gos, aš iš­ties ger­bia­mo­jo lek­to­riaus ne­nu­ga­lė­siu iš­kal­ba, bet vis dėl­to no­riu pa­klaus­ti mi­nist­ro. Ar jūs ži­no­te, mi­nist­re, kad me­di­kai la­bai pa­si­pik­ti­nę, kad yra skel­bia­mi, ne­šio­ja­mi jų są­ra­šai. Tai man da­bar sa­kė ke­liuo­se ra­jo­nuo­se, kad jie var­di­na­mi kaip nu­si­kal­tė­liai, bet iš es­mės jie au­ko­ja­si Lie­tu­vai dėl to, kad… (Triukš­mas sa­lė­je) Pa­lau­ki­te! Dėl to, kad jie dir­ba po tris eta­tus. O iš­trauk­ti iš kon­teks­to 11 ar 8 dir­ban­čius… (Bal­sai sa­lė­je) Te­gul tik­ri­na Dar­bo ins­pek­ci­ja, kad ne­si­dub­liuo­tų, bet jie dir­ba po 2–3 eta­tus, va­žiuo­ja į ra­jo­nus dėl to, kad nė­ra kam dirb­ti. Ku­piš­ky­je 50 % at­va­žiuo­jan­čių gy­dy­to­jų, Bir­žuo­se pa­na­šiai, Pa­kruo­jy­je dar dau­giau iš Šiau­lių. Jei­gu jūs ko­kiu nors bū­du už­drau­si­te jiems ne­dirb­ti, tas li­go­ni­nes ir po­li­kli­ni­kas ga­li­te už­da­ry­ti. Ne­ga­li­ma vi­sų į vie­ną kon­teks­tą… Aiš­ku, dir­ba žmo­nės dėl to, kad už­si­dirb­tų, nes at­ly­gi­ni­mai ma­ži.

Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, ar jums yra ži­no­ma, kad vis dėl­to da­lis me­di­kų va­žiuo­ja ir juos įkal­bi­na tam, kad įstai­ga funk­cio­nuo­tų, kad bū­tų kam dirb­ti, kad bū­tų, kas ap­tar­nau­ja mū­sų pa­cien­tus?

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ačiū. Ger­bia­ma­sis An­ta­nai, pa­sa­ky­ki­te man nuo­šir­džiai, ko­kią pa­gal­bą neu­ro­chi­rur­gas tei­kia Pa­kruo­jy­je? Aš jau jū­sų klau­siu kaip šiek tiek… kaip ko­le­gos. O ko­kią pa­gal­bą an­gio­chi­rur­gas tei­kia Anykš­čiuo­se? O ko­kią pa­gal­bą ga­li teik­ti ra­dio­lo­gas Za­ra­suo­se? Da­bar aš ne­no­riu kal­bė­ti, ko­le­gos, apie pik­tnau­džia­vi­mus, aš kal­bu, apie de­šim­tis tūks­tan­čių są­ži­nin­gų žmo­nių. Jie lau­kia at­ly­gi­ni­mų, jie lau­kia dar­bo, kad ga­lė­tų pus­an­tro eta­to dirb­ti ir gau­ti dau­giau. Bet kai de­vy­ni šim­tai ar tūks­tan­tis iš jų dir­ba štai ši­to­kiu bū­du, kas yra va­di­na­ma chal­tū­ra, o ne dar­bu, ir dar jūs ne­ma­to­te čia pro­ble­mų? (Bal­sai sa­lė­je)

A. SYSAS (LSDPF). Aš pa­klau­siu kaip pa­cien­tas, ne kaip dak­ta­ras. Pra­ei­tą ka­den­ci­ją mes ban­dė­me tai­sy­ti at­ly­gi­ni­mų tvar­ką, ban­dė­me vy­riau­sie­siems gy­dy­to­jams pa­siū­ly­ti vi­dur­kį iš tri­jų ka­te­go­ri­jų: iš gy­dy­to­jų vi­dur­kio, iš slau­gy­to­jų ir iš ki­to per­so­na­lo. Ger­bia­ma­sis An­ta­nas pa­da­rė vis­ką, kad ši­ta sis­te­ma ne­funk­cio­nuo­tų. Šian­dien mes ma­to­me re­zul­ta­tus, kad ir to­liau to­kios sau­je­lės at­ski­ro­se li­go­ni­nė­se, da­lis gy­dy­to­jų gau­na la­bai di­de­lius at­ly­gi­ni­mus, ki­ti pik­ti­na­si, kad sis­te­ma ne­su­tvar­ky­ta ir at­ly­gi­ni­mai ma­ži. Ma­no klau­si­mas mi­nist­rui, ar mes vis dėl­to grį­ži­me prie ko­kios nors nor­ma­lios dar­bo ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mos, kad vy­riau­sie­ji gy­dy­to­jai ma­ty­tų vi­sus dir­ban­čius svei­ka­tos įstai­go­je – ir dar­buo­to­ją, ir slau­gy­to­ją, ir gy­dy­to­ją, o ne tik gru­pe­lę sa­vo drau­gų ar pa­žįs­ta­mų, ku­rie ga­li gau­ti po 9 tūkst., 12 tūkst., 15 tūkst., o ki­ti ga­li ten­kin­tis tūks­tan­čiu?

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, pri­ta­riu. Da­bar eis ki­tas įsta­ty­mų pa­ke­tas, kur mes įve­da­me va­dy­bos rei­ka­la­vi­mus. Vie­nas iš jų, ar įstai­go­je yra vei­kian­ti ko­lek­ty­vi­nė su­tar­tis. To­liau. Kiek įstai­go­je dir­ba žmo­nių eta­tu, kiek įstai­go­je dir­ba jau­nų ir se­nų. Ten daug yra pa­ra­šy­ta. Kai aš pri­sta­ti­nė­siu, pa­sa­ky­siu, ko­dėl ši­tų kri­te­ri­jų rei­kia, kad at­si­ras­tų dis­ku­si­jų dėl ko­ky­bės in­di­ka­to­rių ver­ti­nant įstai­gos ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­bą.

Ant­ras da­ly­kas. Mes įstei­gė­me tri­ša­lę ta­ry­bą, jo­je su­ta­rė­me dėl ko­lek­ty­vi­nio su­si­ta­ri­mo, ir da­bar star­tuo­ja dis­ku­si­jos dėl dar­bo už­mo­kes­čio per­tvar­kos svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je. Vėl mi­niu, kad rei­kia su­grįž­ti prie ka­te­go­ri­jų, dar­bo sta­žo, kva­li­fi­ka­ci­jos, dar­bo su­dė­tin­gu­mo, vi­sų ki­tų da­ly­kų, kad mes su­grįž­tu­me prie sis­te­mi­nio at­ly­gi­ni­mo ver­ti­ni­mo. Jei­gu jūs pa­dė­si­te, mes pa­mė­gin­si­me tą da­ry­ti. Aš vie­nas ne­ga­liu pa­da­ry­ti. Čia ko­lek­ty­viai. A. Ma­tu­las tei­sus, mums rei­kia su­sės­ti ir kar­tu su­tar­ti dėl są­ži­nin­gos dar­bo už­mo­kes­čio sis­te­mos svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ty­je.

Bet aš ne­kal­bu dar apie ki­tus da­ly­kus. Vie­šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­sų de­kla­ra­ci­ja leis už­tik­rin­ti dau­ge­lį ki­tų da­ly­kų. Ka­da tu dir­bi vals­ty­bi­nė­je įstai­go­je, ma­tai, kad klien­tas mo­kus, tu pa­pra­šai jo, ži­nai, nu­si­pirk tam UAB ge­res­nį sti­mu­lia­to­rių ar ge­res­nį ba­ro rin­ki­nį ar lę­šiu­ką, ir aš tau įdė­siu, o tu nu­si­pirk­si tie­sio­giai iš to UAB. O pa­si­ro­do, ta­me UAB di­ri­guo­ja ma­no žmo­na. Aš ne­no­riu da­bar kal­bė­ti apie tai. At­ski­ra me­džia­ga, pri­sta­ty­sim, kad ko­le­gos pa­ma­ty­tu­mė­te. Mes ap­au­gom keis­tais san­ty­kiais sis­te­mo­je. Keis­tais san­ty­kiais. Ne­be­ga­li­ma to­liau ne­ma­ty­ti ši­tų pro­ble­mų. To­dėl tik­rai pra­šau, vie­šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų de­kla­ra­vi­mas, taip, iš tie­sų ži­nau, kad di­de­lė da­lis me­di­kų įvai­riai ver­ti­na ši­tą ini­cia­ty­vą, o ypač tie, ku­rių port­fe­liuo­se kai ko yra. Va­di­na­si, pa­tai­kėm, ko­le­gos, jei­gu taip re­a­guo­ja­ma. To­dėl pra­šau pa­dė­ti – ben­dras rei­ka­las.

P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Ger­bia­ma­sis pra­ne­šė­jau, žiū­rė­ki­te, mes esa­me vi­si skir­tin­gi. Jū­sų frak­ci­jos na­rys ko­le­ga E. Ža­ka­ris yra už­re­gist­ra­vęs pen­kis kar­tus dau­giau pro­jek­tų Sei­me nei, tar­ki­me, ko­le­ga A. Sy­sas. Bet to­kia yra spe­ci­fi­ka – vie­nas pa­da­ro dau­giau, ki­tas pa­da­ro ma­žiau, vie­nas dir­ba vie­no­je sri­ty­je dau­giau, ki­tas – ki­to­je. (Bal­sai sa­lė­je) Ma­no klau­si­mas jums tok­sai, nors čia yra rė­kian­čių ir ne­ga­lin­čių klau­sy­tis ki­tų. Aš ga­liu ir ki­tas nuo­mo­nes iš­girs­ti. Ar jūs esa­te tik­ras, kad jū­sų siū­lo­mos prie­mo­nės yra adek­va­čios su­val­dy­ti tą si­tu­a­ci­ją, ku­rią jūs mums ban­do­te pa­teik­ti kaip cha­o­tiš­ką? Nes jei­gu mes no­ri­me sek­ti gy­dy­to­jus, tai už­dė­ki­me jiems elek­tro­ni­nes apy­ran­kes ir ta­da vie­na­me ek­ra­ne ma­ty­si­me, kur, po vel­nių, po Lie­tu­vą zu­ja Lie­tu­vos gy­dy­to­jai, ką jie vei­kia, ką jie da­ro ir ka­da jie da­ro. Jei­gu mes no­ri­me, kad jie mo­kė­tų mo­kes­čius, tai jie pri­va­lo de­kla­ruo­ti pa­ja­mas. O jū­sų pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja ir pa­siū­ly­mas, kad tai bū­tų pri­va­čių ir vie­šų­jų in­te­re­sų de­kla­ra­ci­ja, man at­ro­do, šiek tiek ne­adek­va­tus...

V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Ger­bia­ma­sis Pet­rai, mu­du abu­du ne­ma­žai dir­bo­me Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­te, įvai­rio­se po­zi­ci­jo­se dir­bo­me. Jūs esa­te eko­no­mis­tas, dir­bo­te su aka­de­mi­ku E. Vil­ku, su ger­bia­muo­ju A. Dob­ra­vols­ku. Jūs tur­būt pui­kiai su­pran­ta­te, kad iš­ties žmo­gaus dar­bo va­lan­dos yra ri­bo­tos. Dar­bo ko­dek­sas jam nu­sta­to leis­ti­ną mak­si­ma­lią nor­mą – 12 val. Na, ne­gra­žu dau­giau dirb­ti ci­vi­li­zuo­to­je eu­ro­pi­nė­je vals­ty­bė­je, to­kio­je, ko­kią mu­du abu­du ma­no­me esant Lie­tu­vą. To­liau. Tur­būt vi­siš­kai aiš­ku, kad ne­gra­žu dub­liuo­ti dar­bo va­lan­das. Dar ne­gra­žiau tuo pa­čiu me­tu, tą pa­čią va­lan­dą dirb­ti ke­tu­rio­se vie­to­se. Ne­gra­žu. Čia net apy­ran­kių ne­rei­kia. Bet jūs pui­kiai ži­no­te, Pet­rai, kad ir Ame­ri­ko­je gy­dy­to­jai tu­ri pei­dže­rius. Tu­ri ar ne­tu­ri? Skan­di­na­vi­jo­je tu­ri ar ne­tu­ri? (Bal­sai sa­lė­je) Na, ma­tot! Pa­bū­ki­me eu­ro­pie­čiais! Tams­tos toks mie­las šū­kis. Aš kvie­čiu skaid­riai sis­te­mai, vie­šus ir pri­va­čius in­te­re­sus mes vi­si čia de­kla­ruo­ja­me. Ir tur­to de­kla­ra­ci­jos taip pat rei­ka­lin­gos. Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja man pa­sa­kė, kad mū­sų svei­ka­tos sek­to­riaus ge­ras šim­tu­kas, vir­ši­jęs pa­ja­mas oi, oi, mi­li­jo­nais. Tai su­si­tar­ki­me. Aš kvie­čiu vie­nam – są­ži­nin­gam žai­di­mui. All dif­fe­rent, but all equ­al, Pet­rai! Jei­gu mu­du de­kla­ruo­ja­me vie­šus ir pri­va­čius, tai ko­dėl ki­ti ne­ga­li? Ačiū, Pet­rai, pri­ta­rei.

Originalus šaltinis - www.lrs.lt