Neseniai paskelbta analizė parodė, kad geriant žaliąją arbatą sumažėja rizika susirgti burnos vėžiu.
Į analizę įtraukta 19 tyrimų, kuriuose dalyvavo 4675 burnos vėžiu sergantys ligoniai. Analizuoti tiriamųjų arbatos gėrimo įpročiai, kiekis ir pagal arbatos ir jos rūšių suvartojimą burnos vėžio rizika buvo lyginama su nesergančių asmenų grupe.
Tyrimas parodė, kad žaliosios arbatos vartojimas sumažina santykinę burnos vėžio riziką maždaug 20 procentų.
Ryšio tarp juodosios arbatos vartojimo ir burnos vėžio rizikos nenustatyta.
„Arbata turi polifenolių. Polifenoliai – tai augalinės kilmės organinės jungtys, pasižyminčios stipriomis, natūraliomis antioksidacinėmis savybėmis. Žaliosios arbatos lapeliuose yra daugiau nei 35 proc., o juodosios arbatos lapeliuose 1-2 proc. sausos masės sudaro polifenoliai. Polifenolių (katechinų) kiekis juodojoje arbatoje mažesnis nei žaliojoje. 1 puodelyje žaliosios arbatos yra nuo 100-200 mg katechinų“, - paklausta, kuo skiriasi žalioji ir juodoji arbata, portalui VLMEDICINA.LT paaiškino Viliaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė.
Jos pateiktais duomenimis, būtent riziką susirgti vėžiu galimai sumažina būtent polifenoliai – jie pasižymi bendru antioksidaciniu poveikiu: plazmoje palaiko antioksidantinių vitaminų kiekį, pašalina oksiduotus laisvuosius radikalus, moduliuoja antioksidantinių fermentų veikimą.
Ar arbatos vartojimas gali turėti ir neigiamų pasekmių? „Taninai, esantys tiek juodojoje, tiek žaliojoje arbatoje stabdo geležies absorbciją, mažina vario, cinko ar magnio kiekį. Vartojant daugiau nei 10 puodelių žaliosios arbatos per dieną, gali atsirasti tam tikri skrandžio negalavimai, miego sutrikimai“, - paaiškino dietologė.
Šaltinis
Wang et al. Association of tea consumption and risk oral cancer: a meta-analysis. Oral Oncol 2014, jan 02.