4 asmenims reikės: 200 g aukščiausios rūšies miltų, 200 g lapinių burokėlių, 200 g špinatų, 1 česnako skiltelės, saujos tarkuoto parmezano, alyvuogių aliejaus, muskato riešuto, druskos ir juodųjų pipirų.
Paruošimas – 30 minučių.
Gaminimas – 1 valanda.
Sudėtingumas – vidutinis.
Lapinius burokėlius ir špinatus gerai nuplaukite.
Iš miltų, pusės stiklinės vandens, žiupsnelio druskos ir 2 šaukštų aliejaus išminkykite tešlą, panašią į makaronų.
Nuplautas daržoves išvirkite nedideliame kiekyje pasūdyto vandens. Tada nukoškite, gerai nuspauskite ir pakepinkite keptuvėje, įmetę skiltelę česnako (ją kiek sumaigykite). Kai daržovės suminkštės ir įgaus prieskonį, sudėkite jas į indą ir paskaninkite sauja tarkuoto parmezano, žiupsneliu maltų pipirų, šiek tiek patarkuokite muskato riešuto.
Išminkytą tešlą padalykite į dvi dalis ir iškočiokite du plonus papločius. Vieną paplotį klokite į aliejumi išteptą apvalią žemais kraštais kepimo skardą, ant jo sudėkite daržovių įdarą, antru papločiu uždenkite. Kepkite orkaitėje, kol tešla gražiai pagels. Pagal tradicinį receptą šis pyragas kepamas „testo“ – specialiose muilo akmens formose, kurios gerai įkaista ir ilgai išlaiko šilumą, todėl valgis gaminamas nenaudojant krosnies.
Šis žalumynų pyragas yra tradicinis Italijos istorinės Lunidžianos (Lunigiana) srities patiekalas, ypač dažnai gaminamas Pontremolyje – kaimelyje, įsikūrusiame vienoje iš judriausių Frankų kelio atkarpų, palei kairįjį Magros upės krantą, šalia dabartinio vietinės reikšmės Čizos (Cisa) kelio. Šiame kaimelyje svarbius piligrimystės amžius liudija ir mena išlikę viduramžiais piligrimus priglobdavę nakvynės namai ir Šv. Petro bažnyčia, kurioje saugomas smiltainyje iškaltas labirintas – piligrimystės simbolis.