Žemės klimatas iki šio amžiaus pabaigos gali atšilti 4 laipsniais

Visame pasaulyje garsiai kalbama apie klimato kaitos poveikį žmonių migracijai, stichijoms, biologinei įvairovei, metų laikams, kosmonautikai, ledynams ir vandens lygiui, žmonių sveikatai, žemės ūkiui, atskiroms valstybėms, atmosferai.

Visoms šioms sritims klimato kaitos poveikį stebėti ir vertinti 1988 m. Pasaulinė meteorologijos organizacija (angl. The World Meteorological Organisation, WMO) ir Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programa (angl. United Nations Environment Programme, UNEP), siekdamos pagerinti visuomenės informuotumą apie klimato kaitą ir atlikti klimato kaitos keliamos rizikos vertinimą, įsteigė mokslo instituciją − Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją (angl. The Intergovernmental Panel on Climate Change, IPCC). Šios komisijos nariai iš 195 pasaulio šalių savanorystės principu apžvelgia bei vertina naujausią mokslinę, techninę, socialinę bei ekonominę informaciją ir savo svarias išvadas pateikia klimato kaitos ataskaitose.

Šiuo metu yra rengiama 5-oji Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita. Ji bus sudaryta iš 3 dalių, už kurių parengimą atsakingos 3 skirtingos tarptautinės darbo grupės, bei suvestinės ataskaitos. I tarptautinės darbo grupės ataskaita susijusi su „Fizikiniais pagrindais“, II tarptautinės darbo grupės – „Poveikiu, prisitaikymu ir pažeidžiamumu“, III tarptautinės darbo grupės – „Klimato kaitos švelninimu“. Suvestinė šių dalių ataskaita bus svarstoma 2014 m. rugsėjo 27–31 d. Kopenhagoje, Danijoje.

Klimato kaitos švelninimas

Naujausią ataskaitos dalį „Klimato kaitos švelninimas“ (ją parengė III darbo grupė) Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pristatė 2014 m. balandžio 13 d. Berlyne. Šioje ataskaitoje pateiktos bei apibendrintos mokslininkų, ekspertų įžvalgos apie klimato kaitos stabilizavimo scenarijus, išskirti saugiausi klimato kaitos švelninimo keliai. Taip pat joje numatyti technologiniai, ekonominiai, instituciniai reikalavimai politinių sprendimų priėmėjams bei su klimato kaita susiję politiniai rizikos veiksniai pasaulio, nacionaliniu bei regioniniu lygiu, pristatytos ištirtos klimato kaitos mažinimo priemonės visuose pagrindiniuose sektoriuose ir įvertinti investicijų, finansavimo klausimai.

III tarptautinės darbo grupės ataskaitoje pateikiami faktai kelia nerimą ir verčia susimąstyti. Pasak mokslininkų, šio gamtinio proceso padariniai pastebimi tiek žemynuose, tiek vandenynuose. Ataskaitoje teigiama, jog jei nebus imtasi tinkamų klimato kaitą mažinančių priemonių bei nesikeis šiandienos tendencijos, Žemės klimatas iki šio amžiaus pabaigos gali atšilti 4 laipsniais, arba iki kritinės ribos, kuri lems blogiausių klimato kaitos prognozių išsipildymą ir katastrofiškus padarinius. Pavyzdžiui, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – CO₂, CH₄, N₂O ir kt. – išmetimas vis didėja. Pastaruosius 10 metų jų kiekis augo po 2,2 proc. per metus. 1970–2000 m. laikotarpiu kasmetinis augimas buvo kur kas mažesnis – 1,3 proc. Žmogaus poveikio klimato kaitai nuolatinį didėjimą daugiausia lemia ekonominė plėtra ir žmonių skaičiaus pasaulyje augimas. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, prognozuojama, jog elektros ir šilumos gamyba ir toliau išliks pačiu didžiausiu šiltnamio dujų šaltiniu. Augantis energijos poreikis šiame sektoriuje galėtų sukelti 11 proc. ŠESD išmetimo padidėjimą 2013–2020 m.

Palyginus informaciją, kuri pateikta naujausioje ataskaitos dalyje bei ketvirtojoje Tarpvyriausybinėje klimato kaitos komisijos ataskaitoje (2007 m.), teigiama, jog dabar mokslininkai yra labiau užtikrinti (95 proc.), jog daugiau nei pusė pasaulio atšilimą lemiančių veiksnių yra susiję su žmonių vykdomos veiklos padariniais. Taip pat ataskaitoje prognozuojama, jog pasaulio vandenyno lygis gali pakilti 26-82 centimetrais iki 2100 metų, o tai sukeltų didesnį stichinių nelaimių pavojų, kaip antai, potvynių.

Remiantis ataskaitos duomenimis, saugios iniciatyvos, kuriomis siekiama stabilizuoti klimato kaitos padarinius, yra darni atsinaujinančios energetikos plėtra ir energijos efektyvumo didinimas. Atsinaujinanti energetika, orientuojasi į alternatyvios energetikos skatinimą ir skirstoma į hidroenergetiką, vėjo energetiką, saulės energiją, biomasę, žemės gelmių energiją, komunalinių atliekų deginimą. Lietuvoje didžiausia perspektyva yra plėtoti biomasės, hidroenergetikos ir vėjo jėgainių elektrines. Detaliau apie atsinaujinančios energetikos plėtros ir energijos efektyvumo didinimo veiklos kryptis galima susipažinti Europos Sąjungos atsinaujinančių išteklių strategijoje 2014-2020 m.

Fizikiniai pagrindai

I tarptautinės darbo grupės 5-osios ataskaitos dalis „Fizikiniai pagrindai“ buvo patvirtinta 2013 m. rugsėjo 27 d. Stokholme. Šioje ataskaitos dalyje pateikiama informacija apie Žemės klimato būklę ir kaitos tendencijas. Niūriausias IPCC scenarijus prognozuoja, kad iki šio šimtmečio pabaigos temperatūra pasaulyje vidutiniškai atšils 3,7 laipsnio. Šis rodiklis gali svyruoti nuo 2,6 iki 4,8 laipsnio. Apibendrinus tuo metu naujausias klimato mokslo žinias, buvo patvirtinta, kad būtent žmonių ūkinė veikla sukelia klimato kaitą bei lemia galimus ateities klimato scenarijus.

Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas

II tarptautinė darbo grupė, atsakinga už antrąją galutinės ataskaitos dalį „Poveikis, prisitaikymas ir pažeidžiamumas“, išanalizavo klimato kaitos poveikį žmogui, identifikavo klimato kaitos keliamą pavojų ateityje bei apžvelgė prisitaikymo galimybes. Ši ataskaitos dalis buvo pristatyta 2014 m. kovo 31 d. Yokohamoje, Japonijoje. Minėtos darbo grupės ataskaitoje analizuojamas klimato kaitos keliamas pavojus žmonių bendruomenėms, ekonomikoms bei ekosistemoms pasauliniu mastu.

Taigi, klimato kaitos padariniai yra akivaizdūs, tačiau mes, visuomenės atstovai, galime pasirinkti, su kokio masto klimato kaita norime susidurti. Svarbu paminėti, jog kuo anksčiau susirūpinsime ir imsimės atmosferos taršos mažinimo veiksmų, tuo klimato kaitos sukeliamų grėsmių rizika bei kaštai, skirti prisitaikymui prie klimato kaitos, bus mažesni.

Detaliau su ataskaita galite susipažinti Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos interneto svetainėje.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras