Noriu palaikyti įsiplieskusią labai reikalingą ir jau seniai brendusią diskusiją apie žiniasklaidos poveikį Lietuvos žmonių sveikatai. Juk žiniasklaida - tai labai svarbus instrumentas, leidžiantis padėti žmonėms išlikti sveikiems.
Reikia žemai nulenkti galvas prieš tuos žmones, kurie už gaunamus menkus atlyginimus imasi šio labai reikalingo ir svarbaus darbo. Pastaruoju metu stebima kylanti susidomėjimo sveikatos tausojimo ir stiprinimo bei ligų diagnostikos ir gydymo klausimais banga. Vis daugiau žmonių suvokia, kad žinojimas apie slypinčius jų sveikatai pavojus, ligų atsiradimo priežastis ir kovos su jomis būdus yra vienas pagrindinių faktorių, nulemiančių jų ir visos šalies gyventojų sveikatingumo rodiklius. Juk žinojimas leidžia išvengti kliūčių ir nemalonumų, slypinčių kasdieniame jų gyvenime. Tarp šių nemalonumų yra ir mūsų bei mūsų artimųjų ligos, prarastas darbingumas, trumpas ir nekokybiškas gyvenimas. Todėl žinios ir jų sklaida visuomenėje turi ypatingą reikšmę, siekiant sveikesnės visuomenės. Tačiau, be didžiulio teigiamo efekto, yra stebimas ir negatyvus žiniasklaidos poveikis. Čia, kaip ir kitur, veikia visuotinas pusiausvyros principas.
Kalbant apie skleidžiamos informacijos neefektyvumą arba net žalą, reikia aiškiai atskirti du dalykus, turinčius poveikį žmogaus sveikatai: 1) pačią žiniasklaidą, kaip stiprų faktorių, turintį didelę įtaką žmogaus psichikai, kuris gali tapti priklausomybės ar kitų psichikos ligų rizikos faktoriumi, net sukėlėju; 2) žiniasklaidos kanalais skleidžiamos informacijos apie sveikatą ir ligas kiekybinius ir kokybinius rodiklius.
Pirmuoju atveju reikalingi mechanizmai, apsaugantys žmogaus, ypač jauno, besiformuojančio, psichiką nuo žalingo nežabotos masinės informacijos poveikio. Pavyzdžiui, kaip tai daroma pornografijos sklaidos ar panašiais atvejais. Tam reikalingi tobulesni žiniasklaidos įstatymai, etikos kodeksai ir jų paisymas. Problema aktuali, tačiau ji turi daugiau psichologinį pobūdį ir reikalauja būtent šios srities specialistų dėmesio.
Norėčiau susikoncentruoti ties informacijos apie sveikatą ir ligas, kuri yra platinama žiniasklaidos kanalais, kiekybines ir kokybines charakteristikas ir jų reikšmę žmonių sveikatai.
Pastaruoju metu pastebimas akivaizdus informacijos apie sveiką gyvenseną kiekybinis šuolis. Be teigiamo poveikio, skaitytojui tai dažnai sukelia problemą, kaip pasirinkti jam naudingą, stiprinančią sveikatą informaciją. Todėl, augant informacijos apie sveiką gyvenseną ir alternatyviąją – natūraliąją mediciną srautui, svarbu vartotojams pateikti patikrintą ir objektyvią, geros kokybės informaciją. Tai reikalauja iš žurnalistų tam tikros orientacijos ir išprusimo šioje srityje. Norėtųsi, kad tokio pobūdžio informacija būtų daugiau sisteminama ir konkretinama. To nedarant, bus sunku išvengti tolesnio žiniasklaidos bulvarėjimo šioje srityje.
Pritariu gydytojui dr. Audriui Šimaičiui, kad finansinis žiniasklaidos skurdas verčia nuolaidžiauti užsakantiems reklamą ir tendencingus straipsnius farmacinių kompanijų ir stambių gydymo įstaigų vadovams. Tai atitolina žiniasklaidą nuo informavimo apie realias sveikatos apsaugos sistemos problemas.
Vis daugiau darosi aišku, kad be žiniasklaidos, informuojančios visuomenę sveikatinimo klausimais, glaudesnio bendradarbiavimo su atitinkamomis valstybinėmis įstaigomis ir institucijomis bei jų globos ir rėmimo mes negausime kokybiškos ir efektyviai veikiančios sveikatos stiprinimo ir tausojimo žinių sklaidos.
Prof. Algimantas Kirkutis,
Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų prezidentas