Žiniasklaida moko paslėpti narkotikus, bet prevencinio vaidmens neatlieka(6)

 Penktadienį vykusioje tarptautinėje mokslinėje–praktinėje konferencijoje „Į sveiką gyvenseną ir skaidrią būtį Vydūno keliu“ visuomenės sveikatos mokslo naujienų sekcijoje daugiausiai susidomėjimo sulaukė Klaipėdos universiteto trečiakursės Eglės Piekutės tyrimas (mokslinio darbo vadovė D. Jurgaitienė).

Pranešėja pristatė žiniasklaidos teikiamos informacijos apie psichotropines medžiagas poveikio visuomenės informuotumui įvertinimą. Žiniasklaida dažnai vadinama „ketvirtąja valdžia“, todėl jai tenka didžiulė atsakomybė dėl tikrosios tiesos skleidimo. Tad tyrimo pranešėja iškėlė klausimą: „Ar ši informacija visada yra vertinga?“

Tyrime buvo atlikta 2009 metų antro pusmečio dokumentų (laikraščių straipsnių, internetinių portalų, televizijos ir radijo laidų) analizė. Iš Narkotikų kontrolės departamento internetinio tinklalapio buvo perskaitytos įvairios publikacijos žiniasklaidoje apie narkotikus, paviešintos 2009 metų antrą pusmetį. Be to, buvo peržiūrėta 14  radijo ir TV laidų anonsų. Iš viso peržiūrėti 1349 straipsniai, pranešimai, apžvalgos, laidų anonsai.

Tyrimo autorės rezultatuose pabrėžė, kad įvertinus pagal tematikos pobūdį 656 straipsnius iš įvairių Lietuvos spaudos šaltinių, daugiausia, net 66,3 proc., informacijos rasta apie teisėsaugos pareigūnų atliktą narkotikų konfiskavimą ir sulaikytus asmenis (kriminalai), o visoms kitoms sritims liko tik 33,7 proc. informacijos. Be kriminalinių naujienų, taip pat nemažai dėmesio skiriama temoms apie narkotikų politiką – 10,7 proc. visų rastų straipsnių apie psichotropinių medžiagų poveikį, o prevencinėms temoms skirta tik 7,3 proc.

A ir B grafikai. Informacijos apie psichotropines medžiagas Lietuvos žiniasklaidoje pasiskirstymas pagal tematiką (rodiklio dažnis  procentais).*

„Kai kurie straipsniai buvo visai trumpučiai, nesiekė net pusės A4 formato puslapio. Akivaizdu, kad tokiuose trumpuose straipsniuose neįmanoma pateikti išsamią informaciją apie narkotinių medžiagų rūšis, jų poveikį, narkotikų vartojimo pasekmes, priklausomybės išsivystymą, patarimus tėvams, kaip anksti atpažinti narkotikus vartojantį paauglį, kaip toliau elgtis“, - sakė E. Piekutė.

Kaip viena iš žiniasklaidoje pasitaikančių problemų įvardinta, kad per daug dėmesio skiriama nusikaltimams, susijusiems su psichotropinėmis medžiagomis.

„Mūsų nuomone, štai tokius duomenis žiniasklaida turėtų pateikti subtiliau ir ne taip konkretizuotai, nes visuomenė gali susidaryti nuomonę, kad psichotropinių medžiagų platinimas yra geras ir pelningas verslas. Aprašomi taip pat narkotinių medžiagų slėpimo, auginimo, pervežimo būdai ir slėptuvės. Kyla klausimas: ką plačiajai visuomenei duoda šitokia informacija? Gal patenkina smalsumą, o gal pateikia žinių, kaip geriau paslėpti narkotikus? – pasipiktinimo neslėpė pranešėja. - Didžiulis informacijos apie kriminalus srautas „užmuša“ norą kovoti, skatina lietuvišką pesimizmą, todėl straipsniuose reikia pateikti daugiau informacijos tėvams, mokytojams, socialiniams darbuotojams, kaip reaguoti, jei vaikas vartoja psichotropines medžiagas, kaip atpažinti, kur kreiptis.“ Taip pat kalbėjo, kad žiniasklaida per dažnai ieško sensacingų naujienų, tačiau turėdama didžiulę informavimo ir įtaigos galią, ja nesinaudoja ir prevenciniai straipsniai nėra dažni.

E. Piekutė pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta pozityvios ir prevencinės informacijos. Vien skelbdama apie nusikalstamą veiklą, žiniasklaida neatlieka mokytojo vaidmens. Žiniasklaidos atstovams, anot jos,  derėtų susimąstyti apie savo teikiamos informacijos visuomenei naudą, tinkamumą, patikimumą ir daromą poveikį. Pranešėjos nuomone, žurnalistams turėtų būti išduodamos licencijos rašyti sveikatos temomis, siekiant užtikrinti tinkamą ir kokybišką informaciją, taip pat skatinti gydytojus, sveikatos specialistus dažniau rašyti prevencinėmis temomis.

Pranešimą ir konferenciją E. Piekutė pabaigė paskatinimu: „Būkime budrūs skaitydami tokio pobūdžio informaciją ir mokykime  savo visuomenę ją tinkamai atsirinkti. Juk ne veltui sakoma, kad  ir žodžiu galima nužudyti žmogų.“

Ingrida Jaselskytė