Žiurkės sukelia net gaisro pavojų

Ar įsivaizduojate tokį gyvenimą: atidarai šiukšlių dėžę, o ten žiurkė kramsnoja atliekas, ateini į virtuvę – ant stalo žiurkė pusryčiauja, auniesi batus – juose žiurkė snaudžia? Kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa“ tikina, kad tokių istorijų išgirsta kone kiekvieną dieną. Pasakojimų pagausėja paspaudus šalčiui, kai graužikai ieško šilto būsto – per pastarąjį mėnesį ekspertai sugavo per 5 tūkst. graužikų.

„Rudens ir žiemos sezonais iškvietimų naikinti graužikus gauname 30-40 proc. daugiau nei šiltuoju metų laiku. Problema opi tiek individualių, tiek daugiabučių namų gyventojams. Pagalbos daugiausiai kreipiasi kauniečiai ir vilniečiai. Šiuose miestuose graužikų populiacija nėra didžiausia – žmonės sąmoningesni: jie supranta, kokią žalą daro graužikai, kiek kainuoja bergždžios pastangos peles ir žiurkes naikinti patiems“, – pastebi bendrovės „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė.

Gaisro pavojus

Graužikai yra įvairiaėdžiai gyvūnai – neradę mėgstamo kąsnelio ima krimsti net laidus. Aštriadantės pelės ar žiurkės eibių prikrečia net automobiliuose, sukeldamos gaisro pavojų.

„Graužikai neretai įsikuria po automobilio variklio dangčiu. Jei automobilis eksplotuojamas kasdien, tai taps laikina graužikų slėptuve, tačiau ir per trumpą laiką būna padaroma žąla. Ne kartą dėl garažuose apsigyvenusių pelių ar žiurkių degė ten paliktos ir senos, ir naujos transporto priemonės: pelės pragraužė automobilio elektros instaliacijos laidus, įvyko trumpas sujungimas, kilo gaisras“, – pasakoja kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.

Gaisro pavojus kyla ne tik garažuose, bet ir gyventojų būstuose, verslo centruose.

„Buvę atvejų, kai biuruose, gyventojų namuose ar parduotuvėse pelės nugraužė apsaugos signalizacijos laidus, sutrikdydamos sistemos darbą ir sukeldamos nenutildomą kaukimą. Kartą gavome iškvietimą į įmonę, kur radome sugraužtus kompiuterių laidus – kol darbuotojai savaitę atostogavo, pelės kruopščiai dirbo ir sugadino per dvidešimt kompiuterių“, – pasakoja L. Grigaliūnas.

Priemonių imasi pavėluotai

Daugeliui gyventojų už sienos, po grindimis ar lubose brazdantys graužikai neatrodo didelė problema iki tol, kol nepatiria žalos.

„Pagalbos kovoti su pelėmis ar žiurkėmis dažniausiai kreipiamasi tada, kai graužikai nudrasko po variklio dangčiu esančią apšiltinimo medžiagą ar sėdynių poroloną, pragraužia skylę sienoje ar apgraužia buitinės technikos laidus. Yra žmonių, kurie peles net maitina iš indelio, tikėdamiesi, jog graužikai nelįs į spinteles vogti maisto, tačiau naikinimo priemonių reikėtų imtis vos tik pastebėjus pirmuosius požymius“, – rekomenduoja L. Grigaliūnas.

Per metus žiurkės atsiveda iki 25 jauniklių, pelės – iki 60. Mažieji graužikai auga, galanda dantis, bręsta, aktyviai ieškosi maisto ir atsiveda savo vadas. Gausias graužikų populiacijas išnaikinti gana sunku. Pavyzdžiui, žiurkės – labai gudrūs padarai. Kartais jos dar vadinamos superžiurkėmis dėl savo atsparumo įprastiems nuodams, gebėjimo plaukti ir dantų, galinčių pragraužti betoną.

„Žiurkėms būdinga jauko baimė ir neofobija, kas labai apsunkina jų kontrolę – tam tikromis aplinkybėmis žiurkės gali nuodų ir negraužti. Siekiant išnaikinti graužikus labai svarbu įvertinti situaciją ir gebėti parinkti tinkamą naikinimo priemonę, kad ji būtų ir veiksminga, ir saugi. Priemonių imtis reikėtų ne tada, kai graužikas apsigyveno namuose, o dar tada, kai jis buvo pastebėtas lauke“, – perspėja „Dezinfos“ ekspertas.

Pelės ir žiurkės perneša žmonių ir naminių gyvūnų sveikatai pavojingas ligas: salmoneliozę, leptospirozę, tuliaremiją, jersiniozę ir kt. Taip pat žiurkės nešioja blusas, erkes, kurios taip pat gali pernešti infekcinių ligų sukėlėjus. Išbadėjusios žiurkės gali suėsti net naminių paukščių, triušių jauniklius.