ŽIV ir AIDS pacientams uostamiestyje – daugiau dėmesio

Apie du trečdalius visų, kurie infekuoti ŽIV, Klaipėdos krašto gyventojų pas gydytojus nepatenka. Tai rodo, jog sveikatos priežiūros paslauga jiems sunkiai prieinama arba jų tiesiog trūksta. Šią spragą žadama užpildyti asociacijai „Pozityvus gyvenimas“ gavus finansavimą iš Klaipėdos m. savivaldybės administracijos.

Reklama

Infekuotus ŽIV, sergančius AIDS žmones, jų artimuosius vienijančiai asociacijai šį pavasarį socialiniam projektui „Paslaugų ŽIV infekuotiems ir rizikos grupių asmenims prieinamumo didinimas“ vykdyti skirta 904 eurų dalinės paramos suma padės sumažinti ŽIV plitimą, pagerins infekuotųjų žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) bei sergančių AIDS sveikatos priežiūrą bei gydymą.

„Paslaugų šiai asmenų grupei prieinamumo situacija nėra gera visoje Lietuvoje, bet Klaipėda ypatinga tuo, kad tai pramogų kraštas, į kurį sezono metu suplaukia žmonės pramogauti ir ieškoti nuotykių. Jų rizikingi „socialiniai eksperimentai“, pasibaigus sezonui, palieka problemas, kurias turime spręsti mes, uostamiesčio gyventojai. Kad šių problemų išvengtume, reikia užtikrinti prevencinę veiklą, žalos mažinimą“, - sako asociacijos „Pozityvus gyvenimas“ pirmininkas Jurgis Andriuška.

Jis atkreipia dėmesį, jog šiuo metu sveikatos priežiūros paslaugos infekuotiems ŽIV asmenims Klaipėdoje teikiamos tik Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, kuri yra miesto pakraštyje. Dėl to dažnas ŽIV užkrėstas žmogus, turintis priklausomybę nuo narkotikų, dėl įvairių socialinių problemų nenuvažiuoja iki gana nepatogioje jiems geografinėje vietoje įsikūrusios gydymo įstaigos, pradingsta iš gydytojų akiračio. Todėl padidėja pavojus jo sveikatai ir galimas nekontroliuojamas ŽIV paplitimas Klaipėdos regione. Dėl tų pačių priežasčių nukenčia ir ŽIV diagnostika.

Maža to, dėl nepakankamo valstybės finansavimo infekuotiems ŽIV pacientams sveikatos priežiūros paslaugos Klaipėdoje teikiamos vos du kartus per savaitę po keletą valandų, ir tai labai riboja jų prieinamumą.

Kad medicinos paslaugos ŽIV infekuotiems asmenims nėra pakankamai prieinamos, liudija ir Valstybinės ligonių kasos pateikti duomenys. Nors iki 2014 metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje nustatyta 2350 ŽIV užsikrėtusių asmenų, 2012 m. pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos ar ambulatorinės konsultacijos suteiktos tik 509, 2013 metais – 584, 2014 m. – 703 asmenims. Iš jų Klaipėdos apskrityje: 2012 m. – 112, 2013 m. – 121, 2014 m. – 152.

„Gautas savivaldybės finansavimas padėtų bent iš dalies užtikrinti visuomenės švietimą, diskutuoti su socialiniais partneriais dėl galimybės gerinti paslaugų prieinamumą“, - tikisi asociacijos pirmininkas. Žingsniai siekiant pagerinti padėtį jau pradėti – asociacija atnaujino bendradarbiavimo sutartį su Klaipėdos priklausomybės ligų centru, ieškoma galimybių steigti čia kabinetą ir bendradarbiauti su gydytojais.

Statistika

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per dešimt 2014 metų mėnesių užregistruota 113 naujų ŽIV infekcijos atvejų. Iš viso iki 2014 metų lapkričio 1 dienos Lietuvoje nustatyta 2350 ŽIV užsikrėtusių asmenų, iš kurių 1886 – vyrai ir 464 – moterys. Daugiausiai ir beveik po lygiai naujų ŽIV infekcijos atvejų užregistruota Klaipėdos (30) ir Vilniaus (29) apskrityse, Kauno – 17, Šiaulių – 14, Utenos – 5, Marijampolės – 4, Panevėžio ir Telšių po tris, Tauragės ir Alytaus apskrityse po du naujus ŽIV atvejus.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, Klaipėdos, Vilniaus ir Kauno regionai yra problemiškiausi kalbant apie psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir ŽIV infekcijos paplitimą.