ŽIV - nepagydoma, bet suvaldoma infekcija(1)
Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV) vis aktualesnis - Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 58 nauji ŽIV infekcijos atvejai, iš jų penki - Klaipėdoje. Nors tarp infekuotųjų iki šiol ryškiai dominuoja per švirkštus užsikrėtę narkotikus vartojantys asmenys, daugėja užsikrėtusiųjų ir per lytinius santykius.
Apie šios infekcijos diagnostiką, gydymą ir profilaktiką kalbamės su Klaipėdos universitetinės ligoninės AIDS centro gydytoja, Nefrologijos ir vidaus ligų skyriaus vedėja Žavinta Kančauskiene.
Beveik du dešimtmečius dirbate su ŽIV infekuotais pacientais. Kaip per tą laiką pasikeitė epidemiologinė situacija uostamiestyje bei diagnostikos ir gydymo galimybės?
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje AIDS kabinetas buvo atidarytas dar 1995 metais. Kadangi uostamiestis anuomet buvo vienas iš vyraujančių miestų pagal ŽIV infekcijų skaičių, ligoninės vadovybė nutarė įsteigti centrą, kuriame būtų teikiama pagalba užsikrėtusiems šia infekcija.
Siekiant stabdyti ŽIV plitimą, labai reikšmingai prisidėjo ir miesto savivaldybė. Dvejus metus buvo skiriamos lėšos nėščių moterų tyrimams, buvo įsteigti anoniminiai konsultaciniai kabinetai, finansuojamos vadinamosios žemo slenksčio programos, siekiant užkirsti kelią šios infekcinės ligos plitimui per intraveninių narkotikų vartojimą bei nesaugius lytinius santykius. Kūrėsi nevyriausybinės organizacijos, kurios taip pat nuveikė didelį darbą, informuodamos visuomenę, kaip apsisaugoti nuo šios ligos.
Šiuo metu ŽIV diagnozė nebėra mirties nuosprendis. Medicina yra toli pažengusi, tad sergant šia liga galima sulaukti senatvės. Infekcija gydoma antiretrovirusiniais preparatais, kurie yra prieinami visiems sergantiesiems.
Kiek šiuo metu gydote pacientų, užsikrėtusių ŽIV? Ar infekuoti žmonės jau nebijo kreiptis pagalbos į medikus? Ne paslaptis, kad visuomenė iki šiol kreivai žiūri į šia liga užsikrėtusius, esą infekciją "dovanojo" netikęs jų gyvenimo būdas?
Šiuo metu AIDS kabinete gydoma 60 pacientų. Tai ne tik Klaipėdos, bet ir kitų aplinkinių miestų bei miestelių gyventojai. Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad ŽIV infekcija iš didmiesčių pasklido į mažesnius miestus, rajonų centrus. Sužinojus diagnozę, tikrai nereikia delsti kreiptis pagalbos.
Kabinete užtikriname konfidencialumą, pacientų registracijai naudojami kodai. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresni rezultatai. Gydymo metu stebimi paciento imunologiniai rodikliai. D4 ląstelių skaičius informuoja apie imuninės sistemos būklę, o viruso koncentracija parodo kraujyje cirkuliuojančio viruso kiekį.
Daugindamasis virusas naikina CD4 ląsteles ir šių ląstelių skaičius nuolat mažėja. Paprastai kuo didesnė viruso koncentracija kraujyje, tuo greičiau sunaikinamos CD4 ląstelės. Abu tyrimai yra būtini skiriant vaistus - antiretrovirusinę terapiją - taip pat nustatant ŽIV stadiją ir numatant ligos prognozę, galimas komplikacijas.
Antiretrovirusiniai vaistai slopina ŽIV dauginimąsi. Gydymas skiriamas imunitetui susilpnėjus iki tam tikros ribos. Vieną kartą paskyrus gydymą, vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos.
Vartojant šiuos vaistus padaugėja CD4 ląstelių skaičius, sumažėja ŽIV koncentracija kraujyje ir tikimybė susirgti bet kuria AIDS indikacine liga bei atitinkamai sumažėja mirties nuo šios ligos
rizika. Labai svarbi šios ligos gydymo kontrolė. Jeigu pacientas nustoja gerti vaistus bent tris dienas iš eilės, gydymo efektyvumas smunka net iki 70 proc.
Vieno paciento gydymas valstybei per metus kainuoja per 20 tūkst. Lt, pacientas gauna ir gydymą, ir vaistus nemokamai. Klaipėdoje užregistruota apie 450 užsikrėtusiųjų ŽIV. Kasmet vidutiniškai uostamiestyje užregistruojama apie 20 susirgusių šia infekcija. Suprantama, jog žmogų, sužinojusį, jog užsikrėtė, ištinka šokas. Sunku psichologiškai susitaikyti su ta mintimi: "Kodėl susirgau aš", "juk serga tik narkomanai, o aš normalus" ir pan.
Tad dažnai į mus kreipiamasi pavėluotai, gėdijantis ligos ir manant, kad pasveiks savaime. Žmogui reikia įveikti didelį psichologinį barjerą, o dažnai jis net neturi su kuo pakalbėti, bijo, kad sužinos šeima, darbovietė. Labai uždara grupė yra jūrininkai, kurie neskuba gydytis, bijodami ne dėl savęs, o dėl artimųjų reakcijos.
Didžioji dalis infekuotųjų vartoja intraveninius narkotikus. Siekiama, kad jie atsisakytų markotikų ir būtų galima skirti gydymą. Tarp savo pacientų turiu nemažai šią priklausomybę turėjusių žmonių.
Pradėjus taikyti gydymą antiretrovirusiniais preparatais, jų būklė akivaizdžiai pagerėjo. Yra tikras stebuklas, kai sergantysis, prieš tai buvęs prikaustytas prie lovos, po intensyvaus gydymo vėliau savo kojomis ateina pas mane konsultacijos. ŽIV liga yra neišgydoma, bet suvaldoma lėtinė užkrečiamoji liga.
Kokios pastaruoju metu pastebimos tendencijos dėl ŽIV plitimo?
Pastebima gana ryški tendencija, jog mažėja užsikrėtusiųjų per švirkščiamuosius narkotikus, dažnėja ŽIV plitimas per lytinius santykius, dažniau užsikrečia moterys. Šiemet kabinete lankėsi trys besilaukiančios moterys, užsikrėtusios ŽIV. Tai moterys, nevartojančios narkotikų, ne iš asocialių šeimų. Joms skirtas gydymas, viena jų jau pagimdė sveiką kūdikį.
Kad serga ŽIV, moterys sužinojo nėštumo metu pasidariusios tyrimus. Su šeimos gydytojo siuntimu nėščiai moteriai ŽIV nustatymo tyrimas atliekamas nemokamai. Todėl visoms besilaukiančioms moterims patartina atlikti šiuos tyrimus, nes taip galima apsaugoti savo kūdikius nuo šios infekcijos perdavimo.
Šiuo metu visuomenėje vyrauja laisvo gyvenimo be įsipareigojimų tendencijos. Man neatrodo, kad tai yra gerai. Dažnai sulaukiu skambučių AIDS kabinete, kai asmenys, turėję nesaugių lytinių santykių, klausia, ką daryti. Atsakymas vienas - saugotis, tikrintis. Dažnai žinia apie ŽIV virusą trenkia lyg žaibas iš giedro dangaus.
Būtent lytiniu būdu perduotas ŽIV virusas dažnai diagnozuojamas vėlai, nes žmogus to nesitiki. Prasideda neaiškus karščiavimas, plaučių uždegimai, mažakraujystė, pradeda kristi svoris ir paaiškėja, kuo žmogus serga. Tad saugokime save - apsaugosime ir kitus.
Jolanta Beniušytė
Susiję straipsniai
