Žmonės, neprileiskite manęs prie kompiuterio

Kai kalbama apie priklausomybes, pirmiausia minimi alkoholis ir narkotikai. Psichoaktyvių medžiagų poveikį žmogui yra lengviau suvokti, nes iš dalies galima pateisinti tokią nekontroliuojamą elgseną – „prisigėrė, tai ir pametė protą“.  Sudėtingiau yra suprasti ir tuo labiau paaiškinti žmogaus elgesį, kai jis nevartoja jokių psichiką veikiančių medžiagų, tačiau protas vis tiek kažkur dingsta. Apie priklausomybę nuo kompiuterio ir interneto nuomonės yra įvairios. Vieni teigia, kad tai viso labo įprotis, kurį žmogus pajėgus pats kontroliuoti, kiti mano, jog tai liguistas potraukis, kuris užvaldo žmogų ir be pagalbos neįmanoma susitvarkyti.

Reklama

Kontrolės praradimas

Terminas „priklausomybė“ reiškia tai, kad asmens elgesį užvaldo nekontroliuojamas potraukis vartoti tam tikras medžiagas ar produktus  arba naudotis tam tikromis priemonėmis, nepaisant neigiamų pasekmių.

Reikia pabrėžti tai, jog kontrolės praradimas dingsta dar neprisilietus nei prie medžiagų ar daiktų, t.  y. žmogų užvaldo potraukis, kuris sąmoningai nesuvokiamas, o mintis „man negalima“ yra užslopinama. Galima teigti, kad žmogus „pamiršo“ savo nuostatas ir pažadus. Dažnas alkoholikas žino, kad jam negalima vartoti jokių alkoholinių gėrimų, tačiau vieną dieną save įtikina, kad išgers tik truputį.  Toks pat saviapgaulės procesas veikia ir internautus - „ai, tik truputį pasėdėsiu prie kompo...“.

Kiek yra studentų, kurie prisėdę rašyti kursinį ar diplominį darbą, leidžia sau „truputį“ pasidomėti, kas vyksta socialiniuose tinkluose ar informaciniuose portaluose? O kai atsipeikėja - nei kursinio, nei diplominio, o laikas kažkur nepastebimai dingo. Tada keikia save, internetą, mokslus ir tuos, kas sugalvojo diplominių rašymą. JAV jau skambinama pavojaus varpais, nes „Facebook“ pavadinimas linksniuojamas vienu iš penkių skyrybų atvejų, o tai reikštų, kad sėdėjimas socialiniuose tinkluose tampa svarbiau už natūralius santykius.

„Aš žinau, kad man negalima net prisiliesti prie kompiuterio, tačiau savęs suvaldyti nesugebu. Kažkas mano prote atsijungia, atrandu labai svarbią priežastį, kad man būtina nors trumpam prisijungti prie interneto, o tada ir prasideda „kablys“. Atsipeikėju kartais po penkių valandų, galiu visą naktį ar kelias dienas prasėdėti spoksodamas į ekraną, kartkartėmis nusnūsdamas. Ko ten ieškau? Tiksliausias atsakymas būtų – nieko“. Tokius ir panašius teiginius išsako žmonės, kurie suvokia ir pripažįsta savo priklausomybę.

Neigimas

Pagrindinis simptomas, būdingas visoms priklausomybėms, – neigimas, t. y. žmogus yra nesavikritiškas ir visiems, o svarbiausia sau, įrodinėja, kad jis nėra priklausomas. Priklausomi nuo kompiuterio ir interneto asmenys ypač neigia tą faktą, jog nuolatinis sėdėjimas prie ekrano peržengė sveiko proto ribas.

Neigimas susijęs su skausmingais išgyvenimais, apie kuriuos asmuo kalbėti vengia. Koks vyras prisipažins, kad kiaurą naktį žaidė žaidimus ar naršė pornografiniuose tinklalapiuose? Ar lengva moteriai prisipažinti, kad užuot rūpinusis vaikais ji valandų valandas sėdi prie kompiuterio ir rūpinasi savo įvaizdžiu socialiniuose tinkluose? Kai žmogaus klausiama apie jo neišsimiegojimo arba nuovargio priežastis, tuo momentu išgyvenama labai didelė kaltė ir gėda, taip pat baimė, kad kas nors sužinos apie priklausomybę. Melas – priklausomybių palydovas, kuris žaloja asmenybę,  atriboja nuo nuoširdaus bendravimo ir stumia atgal į virtualią erdvę.

Kai aplinkiniai sužino apie priklausomybę, dažniausiai gūžčioja pečiais ir klausia: „Nejau jis nesuvokia, kas su juo vyksta, juk atrodo išsilavinęs, protingas žmogus?“. Priklausomybės atveju nei protas, nei diplomai, nei pareigos ar socialinė padėtis neturi jokios reikšmės. Neretai aukštas intelektas ir išsilavinimas veikia priešingai – kuo protingesnis žmogus, tuo labiau jis pajungia savo protą tam, kad atrastų kuo racionalesnių savo nekontroliuojamo elgesio pateisinimų.

Jaunimas ir subrendę internautai

Kalbant apie priklausomybę nuo kompiuterio, būtina išskirti vartotojus pagal amžių. Dalis jaunų žmonių išauga įprotį, kiti – suauga dar labiau. Jauni žmonės gali pasigirti, kad visą naktį prasėdėjo bendraudami internete socialiniuose tinkluose, tai tampa savotiška norma, šiuolaikinio gyvenimo būdu.

Suaugusiesiems priklausomybę tenka ypač slėpti. Koks suaugęs vyras gali prisipažinti aplinkiniams, kad kiauras dienas ir naktis sėdi prie kompiuterio? Ar prisipažins brandaus amžiaus vyras, kad domėjimasis pornografija jį užvaldė bemaž visiškai, kad net žmona nebedomina?  Beje, priklausomybę nuo pornografijos lydi ir priklausomybė nuo masturbacijos, o tai – dar didesnė paslaptis. Jei moteris priklausoma nuo socialinių tinklų, tai niekam neprasitars, jog pirmas dalykas, ką daro atvykusi į darbą ar atsikėlusi - tai tikrina savo profilį. Neseniai viešoje erdvėje nuskambėjo įvykis, kad Klaipėdos miesto savivaldybė užblokavo prieigą prie „Facebook“ darbo vietoje ir tada interneto sparta savivaldybės serveryje padidėjo vos ne trečdaliu. Iškart savivaldybėje nuvilnijo nepasitenkinimo banga, nes tai buvo, ko gero, skaudus smūgis priklausomiems nuo socialinių tinklų.

Kompiuteris  ir kitos priklausomybės

Dalis „internautų“ dėl sveikatos sutrikimų, kurių atsiradimui turi įtakos nuolatinis sėdėjimas prie kompiuterio, kreipiasi į šeimos gydytojus, psichiatrus ar dėl galvos skausmų tariasi su vaistininku. Apie priklausomybę, be abejo, nutyli ir, gavę patarimą ir receptą bei  nusipirkę medikamentų, toliau sėdi prie kompiuterio. Pavartojus skausmą mažinančių ar raminamųjų vaistų, galvos skausmas aprimsta, tačiau laikinai, o vaistų dozės didėja. Taip įgyjama dar viena priklausomybė. Didėja ir problemos, sukeltos tiek sėdėjimo prie kompiuterio, tiek  šalutinio vaistų poveikio.

Alkoholis taip pat „tinkama“ priemonė nusiraminti ir labai dera gyvenimo būdui prie kompiuterio. Kai kurie priklausomi nuo interneto žmonės bando mažėjantį darbingumą kompensuoti įvairiais stimuliatoriais, tad narkotikams terpė paruošta puiki. Daugėja atvejų, kai gydytis žmogus kreipiasi dėl alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimo problemų, o po to išaiškėja ir priklausomybė nuo interneto ir kompiuterio.

Azartiniai lošimai internete

Daugėja žmonių, kurie siekdami suvaldyti savo nekontroliuojamą potraukį lošti rašo prašymus neįleisti į lošimo vietas – kazino ar lažybų punktus. Tačiau azartinių lošimų internete apribojimai pasireiškia tik vienu simboliniu pelės paspaudimu, kai reikia patvirtinti, ar jau yra aštuoniolika metų. Priklausomybė nuo internetinių azartinių lošimų pasireiškia tuo, kad žmogus dažniausiai „užsikabina“, t. y. praranda elgesio kontrolę vos tik įjungus kompiuterį. Pvz., planavo susimokėti internetu už paslaugas, o per kelias minutes prisijungė prie lošimų portalo ir pralošė du šimtus litų. Į žmonos klausimą, kur iš sąskaitos dingo pinigai, atsako, kad nežino, gal bankas suklydo ir neteisingai nuskaičiavo. Užėjo pas draugą į svečius, kuris leido pasinaudoti kompiuteriu, kol atneš kavos, o rezultatas – per keletą minučių ištuštinta sąskaita.

Kartais pajuokaujama, kad azartiniam lošėjui būtina užsirašyti ant marškinėlių užrašą „Žmonės,  neprileiskite manęs prie kompiuterio!“. Deja, po tokiais pajuokavimais slypi žmogaus tragedija.

Kas veikia priklausomą asmenį? Pelės ar klaviatūros spragtelėjimas, žaidimų ir lošimų reklama – tai tas pats, kas alkoholikui butelio skambtelėjimas ar alaus kvapas. Kas labiausiai išveda iš kantrybės alkoholiką? Tai laukimas bare, kol atneš alų. Priklausomas nuo kompiuterio nenustygsta vietoj ir keikia viską, kas susiję su lėtu internetu. O jei dingo elektra ar užlūžo kompiuteris? Tai – katastrofa. Tai tas pats, jei aludėje, „pagavusiam kablį“  alkoholikui, po penkto bokalo pasakytų, jog alus baigėsi.

Artimųjų bejėgiškumas

Priklausomi nuo kompiuterio žmonės pagalbos ieško labai retai. Dažniausiai tai daro jų artimieji.  Šeimos nariai visų pirma sako, kad jie eina iš proto, nežinodami, kaip atitraukti atimą žmogų nuo kompiuterio. Istorijos labai panašios, pvz., jaunas, sveikas 23 metų vyras visą vasarą net nebuvo išėjęs iš namų. Septyniolikos metų mergina septyni mėnesiai sėdi  prie kompiuterio, į mokyklą nebeina, o kompiuterį motina išjungia tik tada, kai ši užmiega. Tik pabudus  pirmi žodžiai, beje, ištariami su riksmu: „Kas išjungė kompą?!“.

Tokiais atvejais stebimasi, kaip žmonės gali gyvenimą iškeisti į kompiuterį. Tačiau niekas nepagalvoja, o ką žmogus valgo, jei nieko nedirba ir iš namų kojos nekelia? Iš kur gauna pinigų maistui bei būtiniems poreikiams patenkinti? Kai šį klausimą išgirsta priklausomo asmens artimieji, tai dažniausiai sutrinka ir ima teisinti savo elgesį. Dažniausiai teigiama, kad jie bandė daugybę kartų įvairiais būdais atplėšti savo artimąjį nuo kompiuterio ir sugrąžinti į normalų gyvenimą, tačiau  matydami nuo nevalgymo perbalusią savo atžalą, iš gailesčio atneša sriubos lėkštę ar sumuštinį tiesiai prie kompiuterio, nes valgyti virtuvėje ar svetainėje priklausomas žmogus nebemoka.

Artimųjų bejėgiškumas pasireiškia tuo, kad visos jų pastangos kontroliuoti ar uždrausti naudotis kompiuteriu baigiasi pasidavimu ir pataikavimu priklausomo žmogaus potraukiui. Pavyzdžiui, kontrolė pasireiškia bandymu išnešti kompiuterio laidus su savimi į darbą,  tačiau pamačius dvi paras savo artimą sėdintį prie kompiuterio ir spoksantį į juodą ekraną, namiškiams trūksta kantrybė ir jie atiduoda laidus. Bando atimti kompiuterį, atsisako apmokėti už internetą, tačiau išgirdus grasinimus, kad iššoks pro langą, - kontrolė baigiasi.

Todėl  pagalba pirmiausia reikalinga ne pačiam priklausomam asmeniui, kuris neigia savo problemas, o jo artimiesiems, kad suvoktų savo  pačių klaidingą elgseną ir apsispręstų, kaip gyventi toliau.

Ką daryti?

Recepto, kaip spręsti priklausomybės nuo kompiuterio ir interneto problemą, niekas neišrašys. Kitaip tariant - vaistų nėra. Kaip ir kitų priklausomybių atveju, padėti gali priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos specialistai, kurie specializuojasi priklausomybės nuo interneto bei kompiuterio srityje. Priklausomybės nuo internetinių azartinių lošimų atveju efektyviai padeda dalyvavimas anoniminių lošėjų grupės veikloje. Jei internautas priklausomas nuo alkoholio ar narkotikų, tai drąsiai gali keliauti į anoniminių alkoholikų ar narkomanų grupę, nes sveikimo principai pagal „12 žingsnių“ programą yra bemaž vienodi visoms priklausomybėms.

Patarimų, kaip tvarkytis su priklausomybe, yra nemažai. Rekomenduotina ištrinti iš kompiuterio visus žaidimus, užblokuoti prieigas prie žaidimų ar pornografinių portalų, pašalinti asmeninius profilius iš socialinių tinklų, internetu naudotis tik būtinais atvejais, kuo daugiau bendrauti su žmonėmis „gyvai“, užsiimti įdomia, naudinga veikla, rūpintis savo fizine ir emocine sveikata.

Įdomu tai, jog pačiame internete galima atrasti ieškančių pagalbos ir patarimų įvairiuose forumuose, kai kurie internautai bando konsultuotis su specialistais per „Skype“. Konsultacijos internetu, esant priklausomybei, atrodo keistokai, nes tai panašu į alkoholiko gydymą pokalbiu, dėl drąsos įpilant alaus. Tikėtinas tokio „gydymosi“ rezultatas – alaus reikės vis daugiau.

„Saikingas“ naudojimasis kompiuteriu

Ar gali žmogus išmokti naudotis kompiuteriu ir internetu atsakingai bei saugiai? Panašų klausimą galima išgirsti ir priklausomybės nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų atveju - ar gali, pvz., alkoholikas išmokti gerti saikingai? Alkoholizmo atveju aiškiau, nes  alkoholio atsisakymas laikomas būtina sveikimo sąlyga. Su kompiuteriu kitaip - pasipriešinimas didesnis, nes dažniausiai teigiama, kad šiais laikais be kompiuterio neišsiversi. Tačiau tai patį sako ir nesusitaikę su priklausomybe alkoholikai – blaivybė yra nesąmonė, nes geria visi.

Vienas iš dažniausiai duodamų patarimų – bandyti kontroliuoti laiką, t. y. nusistatyti griežtą naudojimosi kompiuteriu grafiką ir jo laikytis. Atrodo, viskas paprasta, o jei neišeina? Ar bandyti kontroliuoti save nežinia kiek kartų, taip žalojant savo gyvenimą, ar atsisveikinti su kompiuteriu visam laikui? Čia galima taikyti savitarpio paramos grupių, veikiančių pagal „12 žingsnių“ programą principą, - „šiandien prie kompiuterio nelendu, o rytoj bus matyti“.

Kiek žmonių gyvena be kompiuterio? Ar iš tiesų neįmanoma apsieiti be šio daikto? Jei žmogus teigia, kad „neįmanoma“, jau galima įžvelgti priklausomybės požymius. Ar įmanoma gyventi be kojų? Be rankų? Įmanoma, tačiau priklausomam nuo kompiuterio atrodo, kad  be kojų galima, o be kompiuterio - gyvenimo nėra.

Dažnu atveju būtina ne mokytis saikingai naudotis, o mokytis gyventi be kompiuterio.