Žolinė – vaisių, uogų bei gyvenimo prasmės metas(1)

Žolinė – žolininkams metas surinkti paskutines vaistines žoleles ir pradėti kaupti uogas. Tačiau lankantiesiems katalikų bažnyčią tai nėra metas galvoti apie kūno sveikatą, tai laikas susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir amžinybę. 

Reklama

Žolinę turi tik lietuviai

Palangos bažnyčios, pavadintos Žolinės vardu, tai yra Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų, klebonas Marius Venskus pabrėžė, kad Žolinė nėra vaistažolių metas, ir paprašytas atskleidžia šios šventės prasmę: „Romos katalikų bažnyčios tradicija tiki, kad po mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus nukryžiavimo ir prisikėlimo jo motina Mergelė Marija liko gyventi pas apaštalą Joną. O atėjus tam laikui, kai ji turėjo mirti, apaštalas Tomas atėjo aplankyti jos kapo, bet vietoj jos kūno rado pilną kapą žolynų. Mergelė Marija buvo gyva paimta į dangų, o ši diena mums primena, kad ir mūsų laukia amžinas gyvenimas“.

Dvasininkas atkreipė dėmesį, kad tikrasis šios šventės pavadinimas – toks, koks ir Palangos bažnyčios – Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena. „O Žoline ją vadina tik lietuviai šnekamojoje kalboje. Galbūt todėl, kad Lietuvoje į bažnyčią nešama ypač daug žolynų. Tačiau nei angliškai, nei itališkai ši diena nevadinama Žoline“, - aiškino klebonas.

O ar šią dieną pašventintos žolelės įgyja gydomųjų ar kitokių mistinių galių? „Ne. Tai yra artumo su Dievu ir vilties, tikėjimo priminimo ženklas. Giliausia prasme galima teigti, kad per Žolinę pašventintos žolelės suteikia apsaugą nuo nelaimių, nes žmogus prisimena savo gyvenimo tikslą, o norėdamas patekti į dangų ir savo kasdienį gyvenimą rekonstruoja taip, kad jam tiesiog nenutinka nieko blogo, priima teisingus sprendimus. O visa tai, be abejo, padeda išvengti ir nelaimių“, - kalbėjo M. Venskus.

Flioksų ir rūtų laikas

„Vakarų Lietuvos medicinos“ kalbintos žolininkės šį vasaros metą įvardijo kaip vaisių ir uogų nuėmimo laiką. „Aš į Žolinę žiūriu kaip į galimybę pasidžiaugti žolių, kurias jau turiu, gausa, - sakė Jadvyga Balvočiūtė. – O žolininkai iš tiesų žoleles turi rinkti nuolat. Tad per Žolinę žolininkai dar renka žoles, bet didžioji dalis jau yra surinkta. Šiuo metu dar galima rinkti žydinčius viržius. Aš dar renku tuos augalus, kuriuos esu pati pasisėjusi: pelyną, margainį, burnotį. Iš laukuose augančių augalų dar galima pasirinkti pelkinio pūkelio“.

Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad per Žolinę gausu žydinčių augalų. „Man ši asocijuojasi su flioksų, rūtų kvapu, nes tokius augalus žmonės neša į bažnyčią, ir altoriai tokiu metu būna papuošiami paprastais augalais“, - kalbėjo žolininkė.

Šermukšnis – tolimųjų reisų vairuotojams

Vis dėlto rugpjūčio vidurys, pasak pašnekovės, – vaisių rinkimo metas. „Žolynų žiedai – tai paskutinis atokvėpis, dabar renkame vaisius, o rudenį jau kasime šaknis, - kalbėjo J. Balvočiūtė ir vardijo Žolinės derlių. – Šermukšniai, erškėčiai, šunobelės vaisiai, aronijos“.

Žolininkė mielai pasidalijo ir šio meto augalų gydomosiomis savybėmis: „Aronijos turi jodo, tad puikiai tinka sergant skydliaukės ligomis, taip pat šių uogų tinka dėti ir į „liuosuojančias“ arbatas – užkietėjus viduriams. Tam pačiam tikslui tinka ir sumaltos varnalėšos

sėklos. Dabar dar renkame piktžolę dėmėtąją rūgtį, bet tik jauną. Reikia nepamiršti apynių. Kamuojant nemigai žiupsnelį jų užsiplikyti prieš miegą. Šermukšnis – vitamino C, folio rūgšties šaltinis. Patariu ilgųjų reisų vairuotojams nuolat kramtyti šių uogų, nes jie nuo ilgo sėdėjimo suserga hemorojumi, o šermukšnis ir gydys, ir bus puiki profilaktinė priemonė, tad reikia pasirūpinti šiomis uogomis“.

Erškėtrožės, pasak žolininkės, irgi turi vitamino C, bet ir juos, ir kitas uogas reikia ir mokėti džiovinti.  J. Balvočiūtė pataria rinkti dar nepernokusias uogas, tad Žolinė tam – pats tinkamiausias metas. Vėliau iš minkštų uogų galima nebent spausti sultis. „Šermukšnius ir aronijas skinti su šakelėmis. Galima juos džiovinti net pakabinus saulėtoje vietoje, tik vis pasukioti, - aiškino žolininkė. – Iš išdžiūvusių uogų paskui labai lengva atskirti šakeles. O erškėčius džiovinant reikia perpjauti per pusę ir džiovinti su visais kauliukais. Džiovinant sėklos išbyra, bet ruošiant arbatą jas galima sumalti kartu su uogomis. Tai galima padaryti ir su kavamale. Tokia arbata labai tinka žarnyno peristaltikai, praturtinti organizmą B grupės vitaminais“.

Džiaugsmui – šviežių žolelių arbatos

Garsi žolininkė primena tautiečiams – kas nespėjo iki Žolinės apsirūpinti jaunų beržų lapeliais, dar gali tai padaryti. Tik reikia rinkti griežtai tik jaunus, sprogstančius lapelius. Taip pat – ir lazdyno. „Beržų lapai tinka inkstams, nuo sklerozės, kraujotakai stiprinti, kartu tai ir vitamininė žaliava, bet jos nereikia padauginti, kad neįkyrėtų vantos skonis, - perspėjo pašnekovė. – Jauni lazdynų lapeliai gydo prostatą, stiprina kraujagysles, veikia raminamai“.

Baigdama pokalbį J. Balvočiūtė pažymėjo, kad baigiantis vasarai dar galima pasimėgauti kvapniomis šviežių žolelių arbatomis. Pavyzdžiui, melisos ar šaltmėtės. Tokios arbatos žvalina ir, pasak žolininkės, džiugina.

Uogų metas

Kita žinoma šalies žolininkė Adelė Karaliūnaitė sako iš žolelių jau nieko neberenkanti – su Žoline atėjo uogų metas. Tiesa, dar vakar surinko pačios užsiauginto graikinio riešuto lapus, tinkamus kraujotakai. Šiomis dienomis dar renka trūkažolės žolę, bet daugiau – vien uogas. „Žolinė – jau derliaus šventė. Žoleles reikia surinkti iki šios dienos, - mokė portalo pašnekovė. – Šiemet šermukšniai ankstyvi, tad jau renkame šias uogas“.

Antrindama kolegei A. Karaliūnaitė irgi pabrėžė, kad nereikia laukti, kol uogos persirps. Žolininkė jau džiovina ir laukinius obuoliukus. Patarimų negaili ir „Vakarų Lietuvos medicinos“ skaitytojams: „Juos džiovinti reikia be odelės, nes ji per grubi žarnynui, bet mes luobelių neišmetame. Verdame jų nuovirą, kuris mažina cholesterolio kiekį kraujuje. Kartu deriname su avižomis, garstuko sėklomis. Tam paruošiu septyniolikos skirtingų žolelių mišinį. Džiovinti obuoliai ar keptų minkštimas – labai gerai virškinimo traktui ar esant

vangiam kasos darbui. Šis vaisius turi gausiai vitaminų. Tinka ir obuolių kompotai, saldi sriuba su jais“.

Sąnariams - erškėtuogės

Kalbėdama apie erškėtuogių uogas žolininkė atkreipė dėmesį į jos gebėjimą pagerinti sąnario kremzlės būklę. „Nereikia ir brangiausių vaistų, - tvirtina A. Karaliūnaitė. – Erškėtuogėse yra neišdžiūstantis aliejus, o šių uogų žmogui pakanka per dieną penkių-šešių“.

Šermukšnis, pasak žolininkės, palaiko organizmo ląstelių aktyvumą.  A. Karaliūnaitė jį rekomenduoja vaikams ir paaugliams, mėgstantiems sėdėti prie kompiuterio. „Šermukšnis gerai išvalo storąją žarną ir skatina jos gleivinės veiklą, kurioje gaminasi T leukocitai. O šie išskiria testeroną, taip stiprindami imunitetą. Pakanka 10-12 uogų per dieną. Reikia padėti dubenį su uogomis vaikams prie kompiuterio ir jie sukramsnos vieną po kitos. Nereikės nei „čipsų“, nei saldainių“, - kalbėjo moteris.

Lietuviški augalai – stipresni už egzotiškus

Portalo pašnekovė pabrėžė, kad lietuviški augalai turi daugiau privalumų nei egzotiškieji: „Mūsų uogos yra užgrūdintos – nebijo nei šalčių, nei sausros. Ne taip, kaip labai lepūs egzotiški augalai, įpratę augti šiltnamio sąlygomis. Mūsų augalas kovoja už savo išlikimą, už savo vaikų – sėklų – išsaugojimą, todėl ir pilni įvairių maistinių medžiagų, stiprinančių ir žmogaus organizmą“.

Abi žolininkės, kalbėdamos apie vaisių bei uogų džiovinimą namų sąlygomis, paminėjo elektrines džiovykles.