Žolininkė: kai šalta, valgykite organizmą šildantį maistą
Atšalus orams, geriau valgyti produktus, kurie organizmą šildo, o šaldančių, pavyzdžiui, šviežių agurkų, patartina vengti, LRT RADIJUI sako „Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė. Jos teigimu, šaltu metų laiku nepakenks saikingai vartojamas aliejus ar sviestas. Be to, puikiai šildo ir aštresni prieskoniai.
– Atvėsus orams, norisi šilumos. Sušilti gali padėti ne tik arbatos, bet ir tam tikri maisto produktai. Kas mus vėsina ir ką reikia žinoti ruošiantis žiemai?
– Vieni produktai, kuriuos valgome, vėsina, kiti – šildo. Pavyzdžiui, žali agurkai vėsina, šaldo. Kai lauke šalta, organizmas gaminasi šilumą, bet jei tuo metu valgome vėsinančius produktus, atšaldome ir kasą, ir kepenis, tad paskui reikia naudoti kitų organų energiją, kad organizmas sušiltų. Tad šiuo metu geriausia – rauginti ir sūdyti agurkai.
Šaltu metu mums reikėtų šiltų sriubų ar troškinių. Kai lauke šalta, labai skanu burokėlių sriuba su džiovintais baravykais ar kitais grybais. Reikia riebaliukų, tad tik aliejus, lydytas sviestas. Sėkliukės labai gerai, nes iš sėklų aliejai gaunami. Pavyzdžiui, galite pasigaminti šilto gėrimo su sėklomis: susimalkite saulėgrąžų, įdėkite medaus ir cinamono. Galima ir cikorija, ir miežiais pasigardinti. Visokių yra receptų.
– Be to, išvardytuose produktuose gausu vitaminų, kurių paprastai žmonėms ir trūksta? Tai ir E, ir C, ir D?
– Pritariu. Tinka sūdyti ir rauginti produktai, tik jokiu būdu ne konservuoti, ypač su actu.
– Šildomai veikia ir kai kurie prieskoniai?
– Puikiai šildo aštresni prieskoniai, tarkim, krienai. Tada ir geresnė kraujotaka, ir virškinimas. Reikia nepamiršti gvazdikėlių, kurie šildo, kelia kraujospūdį, padeda kosint. Pienas su imbieru, kardamonas šildo ir tonizuoja. Jei esate prikimę, galite pakramtyti kardamono. Cinamonas stiprina širdį ir inkstus šildo.
– O ką daryti tiems, kurių skrandis nepriima rūgščių produktų, jei rūgštys kyla?
– Vitaminas C kopūste nedingsta net ilgai verdant, todėl rekomenduoju virti švelnią sriubą, į kurią po lygiai dedama šviežių ir raugintų kopūstų. Galima įtarkuoti šviežią morką, moliūgo. Trupučiuką parauginta morka ar moliūgas skrandžiui irgi nepakenks. Bet šviežių krienų, žinoma, negalima.
Kas turi bėdų dėl virškinimo, iš ryto gali išgerti 40–50 g šviežių kopūstų sulčių – jos labai reguliuoja virškinimą. Maišyti galima su morkų ar burokėlių sultimis. Tokiais atvejais sveika ir linų sėklų kisielius. Tiems, kurių skrandis silpnesnis, patariu 7–9 val. ryto išgerti skrandį stiprinančios arbatos. Bet skysčių nereikia per daug, kad neapsunkintume inkstų ir šlapimo pūslės darbo.
Beje, vartodami sėklas ir aliejus, stipriname kaulus, nes sėklose yra visų medžiagų, reikalingų kaulų ir nervų sistemai. O vasarą valgių su sėklomis, aliejaus, riebių sriubų, troškinių nereikia. Vasarą norisi gaivumo.
Susiję straipsniai
