Žolininkė pataria, kaip išvengti Parkinsono ligos ar ją palengvinti
Parkinsono ligos priežastis yra mažas dopamino kiekis organizme, LRT Radijui sako žolininkė Nijolė Degutienė. „Pavyzdžiui, šokoladas yra kakavos produktas, kuris taip pat padeda dopaminui išsiskirti. Taigi šokolado, cukraus, bandelių ir kt. norime, nes vienas iš dopamino darbų yra malonumo, pasitenkinimo, motyvacijos pajutimas“, – pastebi ji.
Anot N. Degutienės, dopamino gamybą skatina paprasti dalykai, tokie kaip fizinis aktyvumas, maloni veikla ir teigiama patirtis. O stresas, kaip ir daugeliu atvejų, yra ta būsena, kuri padaro pradžią daugeliui ligų. „Todėl svarbiausia, – pabrėžia žolininkė, – norint nesusirgti šia liga, yra sielos ramybė, neišspręstų reikalų neturėjimas ir neigiamų situacijų sprendimas.“
– Kas sukelia Parkinsono ligą?
– Parkinsono ligos priežastis yra mažas dopamino kiekis organizme. Taigi jo kiekį reikia padidinti, bet ne per daug. Nustatyta, kad rūkantys ar rūkę žmonės rečiau serga Parkinsono liga, nes nikotinas skatina dopamino gamybą. Dopamino gamybą skatina ir kiti dalykai, prie kurių priprantama. Beje, pripratimo mechanizmas būtent toks ir yra, kad mes prie kažko priprantame, nes išsiskiria dopaminas.
Pavyzdžiui, šokoladas yra kakavos produktas, kuris taip pat padeda dopaminui išsiskirti. Taigi šokolado, cukraus, bandelių ir kt. norime todėl, kad vienas iš dopamino darbų yra malonumo, pasitenkinimo, motyvacijos pajutimas. Metant rūkyti, tie dalykai, kurie džiugino, nustoja džiuginti, todėl žmogus ieško kažko kito, kas sugrąžintų malonumo pojūtį, ir pradeda daugiau valgyti. Per dieną užtenka 200 kalorijų daugiau, ir per pusę metų priauga 9 kilogramai. [...]
– Kodėl dopamino organizme sumažėja?
– Dopaminas yra medžiaga, iš kurios organizme gaminamas adrenalinas ir noradrenalinas. Kai kūnas patiria stresą, šios medžiagos išsiskiria tam, kad mobilizuotų organizmą veiklai. Viskas organizme padaroma tam, kad padidėtų jo fizinis aktyvumas – bėgti arba kovoti, sugalvoti, ką daryti. Jei žmogus nei bėga, nei kovoja, visa atpalaiduota energija sunaudojama organizmui griauti. Nieko baisesnio už chronišką stresą nėra, nes nuo jo prasideda visų organizmo resursų išeikvojimas.
Pirmiausia išnaudojami neuromediatorių gamybos resursai. Tai yra nustojamas gaminti dopaminas, noradrenalinas ir adrenalinas – molekulės, dalyvaujančios informacijos perdavimo procese tarp nervų ir ląstelių. Kaip ir daugeliu atvejų, stresas yra ta būsena, kuri padaro pradžią daugeliui ligų. [...] Taigi, jei ištiko kažkokia situacija, kai jūs labai susinervinote, turite ją išspręsti, kad tie hormonai būtų neutralizuoti. [...]
– Sakoma, kad ligų vystymasis labai susijęs su mūsų nervine būsena. Kaip spręsti stresines situacijas, kad nebūtų pasekmių?
– Visos šios trys medžiagos – dopaminas, noradrenalinas ir adrenalinas – yra gaminamos iš amino rūgšties tirozino. Medžiagų jo gamybai gauname su baltyminiu maistu. Jei žmogus neišsprendžia stresinės situacijos ir su ja gyvena, tirozinas naudojamas streso hormonų gamybai ir nenaudojamas niekur kitur, kur jo irgi reikia (pavyzdžiui, skydliaukei). Taigi stresas atveria vartus visoms ligoms. Todėl svarbiausia, norint nesusirgti šia liga, yra sielos ramybė, neišspręstų reikalų neturėjimas ir neigiamų situacijų sprendimas. [...]
– Kas didina dopamino kiekį?
– Pavyzdžiui, fizinis aktyvumas, maloni veikla ir teigiama patirtis. Tokie dalykai, kaip buvimas gamtoje, meilė, juokas, skanus valgis, malonūs kvapai, skatina dopamino gamybą. [...]
– Kokių turite patarimų dėl mitybos ir kokios liaudiškos priemonės pagelbėtų?
– Yra duomenų, kad didelis vaistų kiekis, kai jie jau kūnui tampa nuodu ir kai jų prisikaupia daug, ar buvimas aplinkoje, kur yra nuodų, irgi gali būti šios ligos priežastis. Geriausias būdas išvalyti organizmą – neperdirbtas maistas ir pabadavimas. Geriau už pabadavimą nuodų neišvalo niekas. Užtenka pabadauti 24 val. kartą per savaitę: tą dieną, kai badaujama, pusryčiai turi būti tik iš daržovių, nuo 12 valandos nebevalgoma, o kitą dieną vėl valgoma. Tos 24 val. padaro stebuklus.
Dar organizmą nuo nuodų išvalo arbatos. Tam tinka šviežias meškinis česnakas, taip pat – dilgėlių ir kiaulpienių arbatos. Kiaulpienių ir dilgėlių arbatą reikia gerti atskirai, bet tą pačią dieną, nes kiaulpienės skystina kraują, o dilgėlės tirština.
Jonažolių tinktūra, arbata, ekstraktas yra tokia medžiaga, kuri skatina dopamino gamybą. Nuo pačios ligos yra viena vienintelė žolė, naudojama žalia, tai – kiškio kopūstų lapai. Rašoma, kad reikia 2–4 lašelių šviežių jų sulčių su kraujažolių arbata. Kraujažolių tinktūra su kiškio kopūstų sultimis galima trinti stuburą ten, kur yra nervai, kuriuose nėra ryšių. Bet, kiek tai padės, priklauso nuo ligos laipsnio. Nemanau, kad vėliau kažką galima padaryti.
Kai jau yra atsiradę požymiai, labai veiksmingos čiobrelių vonios. Iš vakaro pamerkite 200 g žalių čiobrelių, paskui pakaitinkite, supilkite į vonią ir pagulėkite iki pusės valandos. Pirmą kartą galima gulėti tik 15 minučių, o kitą kartą – ir pusvalandį. Dar yra toks dekoratyvus augalas bandrenis – gamtoje jis neauga, bet darželiuose auga. Bandrenio sėklos irgi veikia centrinę nervų sistemą, todėl galite jų nusipirkti sėklų parduotuvėse ir pusę šaukštelio per dieną (ne daugiau) pakramtyti. [...]
Rasa Pekarskienė,
Susiję straipsniai
