Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad sergantieji sistemine raudonąja vilklige gali pagerinti savo būklę į dietą įtraukę pakankamai vitamino D ir omega-3 riebalų rūgščių turinčių produktų.
Skirtingose studijose vitaminas D ir omega-3 riebalų rūgštys, o tiksliau jų trūkumas, buvo susieti su didesne tam tikrų vilkligės simptomų ir komplikacijų atsiradimo rizika, – rašo upi.com. Pastebėta, kad gaunant nepakankamai minėto vitamino, padidėja inkstų pažeidimo tikimybė. O į dietą įtraukiant daugiau riebios žuvies, kurioje gausu omega-3 riebalų rūgščių, ligos paūmėjimų metu pasireiškiantys požymiai būna silpnesni ir gerėja miego kokybė.
Sisteminė raudonoji vilkligė (SRV) – autoimuninė liga, kuriai būdingas daugelio organų ir audinių uždegimas (dažniausiai pažeidžia inkstus, serozinius dangalus, nervų sistemą, plaučius). Ligos atsiradimui įtakos turi hormonų veikla (moterys serga net 9 kartus dažniau) ir genetiniai veiksniai (sergančiųjų giminės serga dažniau, ypač turintys HLA B8, DR2, DR3 antigenų). Svarbiausi aplinkos veiksniai, galintys išprovokuoti susirgimą, – insoliacija, infekcijos, stresas.
„Klausimai apie mitybą yra vieni iš dažniausiai užduodamų sergančiųjų sistemine raudonąją vilklige. Deja, tai yra sritis, kurioje mes turime mažiausiai atsakymų. Iki šiol nėra tyrimų, kurie patvirtintų vienokių ar kitokių produktų, maisto medžiagų įtaką sergantiesiems. Todėl studijos, kuriose stengiamasi paaiškinti mitybos įtaką ligos pasireiškimui, teikia vilčių“, – sakė gydytoja Stacy Ardoin.
Studijoje apie vitaminą D dalyvavo beveik 1400 pacientų, kuriems 2009-2010 metais buvo nustatytas šio vitamino kiekis kraujyje. Šiek tiek daugiau nei 27 procentams pacientų tyrimo rezultatai buvo mažesni nei norma. Tuomet buvo išanalizuota, kokie šių pacientų organai buvo pažeisti, vertinta komplikacijų rizika. Išsiaiškinta, kad pacientai, kuriems trūko vitamino D, turėjo vidutiniškai 66 procentais didesnę inkstų pažeidimo riziką nei tie, kuriems vitamino D stoka nenustatyta. Nepastebėta, kad tai turėtų įtakos kitų organų pažeidimo išsivystymo rizikos padidėjimui.
Omega-3 riebalų rūgščių kiekio dietoje tyrimas įtraukė 456 SRV pacientų. Detaliai išnagrinėjus jų mitybos įpročius, pirmiausiai mokslininkai pastebėjo, kad kuo daugiau žmogus gauna omega-3 riebalų rūgščių, tuo geresnė jo miego kokybė. Vėliau atkreiptas dėmesys ir į tai, jog tuomet, kai pacientai vartojo pakankamai šių medžiagų ir išlaikė tinkamą omega-6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykį, buvo nustatomas mažesnis ligos aktyvumas. Deja, šis tyrimas neįrodė, kiek tiksliai nesočiųjų riebalų rūgščių reikėtų gauti, kad tai tikrai turėtų įtakos ligos simptomų pagerėjimui.
„Nors tyrimų išvados vis dar išlieka gana abstrakčios, rūpintis savo mityba ir vartoti daugiau sveikųjų riebalų visada yra teisingas žingsnis“, – komentavo mokslininkai.