Žuvusiųjų darbe mažiau, tačiau nelaimių priežastys – tos pačios
Valstybinės darbo inspekcijos preliminariais duomenimis, Lietuvos įmonėse pirmąjį šių metų pusmetį įvyko 26 mirtini ir 67 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe – 4 žūtimis mažiau ir 1 sunkiu sužalojimu daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 tūkst. darbuotojų, sumažėjo nuo pernykščio 2,7 iki 2,3; sunkių nelaimingų atsitikimų darbe koeficientas išliko toks pat – 5,9.
Darbuotojų žūtys statybose šių metų pirmąjį pusmetį sudaro kone trečdalį visų mirtinų nelaimių darbe, sunkūs sužalojimai – ketvirtadalį. Gyvybių netektimis ir sunkiais sužalojimais išsiskiria transporto įmonės (jose šios nelaimės sudaro atitinkamai 15 ir 19 proc.), apdirbamoji pramonė (8 ir 18 proc.). O mirtini nelaimingi atsitikimai minėtų veiklų įmonėse sudaro pusę visų šalyje įvykusių žūčių darbe.
Darbo inspektoriai, per pusmetį ištyrę 14 mirtinų ir 47 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, nustatė, kad daugiau nei ketvirtadalis jų įvyko darbuotojui nukritus iš aukščio, 20 proc. – dėl kelių transporto priemonės poveikio, 11 proc. – daiktui, ruošiniui, kroviniui nukritus iš aukščio arba jiems nuvirtus.
Dar sykį pasitvirtino dažniausiosios nelaimių darbe priežastys: buvo netinkamai organizuoti ir vykdyti pavojingi darbai, darbo priemonės neatitiko saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, buvo nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidinė kontrolė, darbuotojai pažeidė jiems privalomų vykdyti instrukcijų reikalavimus.
Vidinės kontrolės įmonėse trūkumą patvirtina ir tai, kad šiemet, kaip ir pernai tuo pačiu metu, 8 darbuotojai susižalojo būdami neblaivūs. Du žuvę darbe ir pusė iš sunkias traumas patyrusių neblaivių darbuotojų – tai statybos įmonių darbuotojai.
Jauniems asmenims šiais metais nei sunkių, nei mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe neįvyko.
Profesinių ligų šių metų pirmą pusmetį užregistruota 219 – šiek tiek daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Vyraujančių nustatytų profesinių ligų trejetukas: jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos ligos (58 proc.), nervų sistemos ligos (22 proc.), ausies ligos (18 proc.). Dažniausia profesinių ligų priežastis – fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai veiksniai (krovinių kėlimas, nuolat pasikartojantys judesiai). Dauguma profesinių ligų nustatyta 55–59 metų amžiaus asmenims, turintiems 31–40 m. darbo stažą.
Pagal ekonominės veiklos rūšis šiemet vyrauja žemės ūkyje užregistruotos profesinės ligos (24 proc.), užregistruotos apdirbamojoje gamyboje sudaro 22 proc., statyboje – 18 proc., transporte ir saugojime – 16 proc. Tuo tarpu pernai metų pirmąjį pusmetį daugiausia profesinių ligų užregistruota statyboje – 30 proc., apdirbamojoje gamyboje – 22 proc., transporte ir saugojime – 14 proc., o žemės ūkyje užregistruotos ligos sudarė 14 proc.
Susiję straipsniai
