„Kai pradėjau dirbti Vidaus ligų skyriuje, tiek dieną, tiek naktį mes, dvi slaugytojos, turėjome prižiūrėti 60 ligonių“, - darbą sovietmečiu prisimena kitąmet 35 metų darbo Plungės ligoninėje sukaktį minėsianti vyriausioji slaugos administratorė Violeta Mačiuitienė. Ji džiaugiasi, jog per šiuos dešimtmečius naudojamomis gydymo priemonėmis, vaistais medicina pažengė į priekį, o ir slaugytojo darbo sąlygos pagerėjo.
Pirmoji darbovietė uostamiestyje
V. Mačiuitienė, raudonu diplomu baigusi Klaipėdos medicinos mokyklą, turėjo galimybę pasirinkti savo „paskyrimą“, tad įsidarbino gimtojo miesto – Klaipėdos žvejų ligoninės (dabar – Jūrininkų ligoninė) Chirurgijos skyriuje.
„Kolektyvas buvo labai tolerantiškas, paslaugus, tad man, jaunai specialistei, negailėjo patarimų, pagalbos“, - patikino pašnekovė.
Užsiminus apie pirmųjų darbo savaičių įspūdžius, atsakė, jog žinojo, kas laukia, nes studijų metu atliko praktiką ne vienoje uostamiesčio gydymo įstaigoje.
„Tuo metu dauguma darbo priemonių buvo daugkartinės, tad ir švirkštus reikėjo virinti, dezinfekuoti. Atsimenu, užsidėdavau juos virinti, kažkuo kitu užsiimdavau ir pamiršdavau, tad ne kartą juos pervirinau“, - juokiasi medikė.
O kaip atsidūrė Plungėje? Šypsodamasi paaiškino, jog net ištekėjusi kurį laiką dar dirbo Klaipėdoje, tik susilaukusi vaikelio paskui vyrą čia persikėlė, nuo 1983-ųjų gegužės mėnesio tapo Plungės ligoninės Vidaus ligų skyriaus slaugytoja.
„Tuo metu po mokslų pagal paskyrimą privalėdavai atidirbti trejus metus, tad aš vykau net į Sveikatos apsaugos ministeriją prašyti, kad leistų man išvykti nepasibaigus šiam terminui“, – prasitarė V.Mačiuitienė.
Tikrų ligonių būdavo nedaug
Ilgametę praktiką sukaupusi vyriausioji slaugos administratorė, paprašyta palyginti dabartines ir sovietmečiu buvusias darbo sąlygas, nedvejodama paminėjo, jog anuomet buvo sunkiau. Kodėl?
„Šiuo metu naudojame daug vienkartinių priemonių: pirštines, švirkštus, kvėpavimo kaukes, lašelines, kurias anksčiau reikėdavo net surinkti, tad mažiau naudojame ir dezinfekcinių medžiagų. Bent jau mūsų ligoninėje šiuo metu slaugytojų ir darbo krūviai yra mažesni nei prieš keletą dešimčių metų, – kalbėjo medikė. – Kai pradėjau dirbti Vidaus ligų skyriuje, tiek dieną, tiek naktį mes, dvi slaugytojos, turėjome prižiūrėti 60 ligonių. Tiesa, pacientai nebuvo tokie sunkūs, kaip dabar. Dauguma – jaunesnio amžiaus, atguldavo, pavyzdžiui, siekdami pagerinti sveikatą, tad jiems savaitę ar keletą leisdavo vitaminus, lašindavo naudingas medžiagas. Dar čia patekdavo ir tie, kurie norėdavo išvykti į sanatoriją, mat prieš tai turėjo tam tikrą laiką praleisti ligoninėje. Tuomet tik maža dalis buvo pacientų, kuriems reikėjo ypatingos priežiūros, slaugos. Šiais laikais – atvirkščiai – ligoninėje atsiduria tik tie, kuriems tikrai reikia medikų pagalbos, rūpesčio, didelė dalis šių žmonių yra vyresnio amžiaus“.
Jos teigimu, anuomet dar nenaudojo diagnostikai echoskopų, endoskopų, prastesni buvo ir medikamentai, tad pacientai, sergantieji lėtinėmis ligomis, tiek ilgai, kaip dabar, neišgyvendavo. Pasak V. Mačiuitienės, sovietmečiu jų skyriuje iš sergančiųjų lėtinėmis ligomis dažniausiai gydydavosi bronchinės astmos ar cukrinio diabeto kamuojami žmonės. Neretai pastaruosius atveždavo greitąja pagalba jau patekusius į komą.
Dabar slaugytojoms keliami aukštesni – Europos Sąjungai nustatyti reikalavimai. Medikė atskleidė, jog gydymo įstaiga sulaukia daugybės tikrintojų, kontrolierių. O kiekviena šioje srityje įvesta naujovė sukelia bent minimalų darbuotojų pasipriešinimą. Kuri iš jų per tuos keletą dešimtmečių sulaukė didžiausios slaugytojų kritikos?
Pacientai nebuvo tokie sunkūs, kaip dabar. Dauguma – jaunesnio amžiaus, atguldavo, pavyzdžiui, siekdami pagerinti sveikatą, tad jiems savaitę ar keletą leisdavo vitaminus, lašindavo naudingas medžiagas
„Sovietmečiu slaugytoja buvo tik gydytojų nurodymų vykdytoja, dabar jai tenka didesnė atsakomybė. Prisimenu, didžiausių neigiamų emocijų sukėlė prieš penkiolika metų įsigaliojęs nurodymas pildyti slaugos dokumentus. Gydymo įstaigos tam turėjo pasiruošti – planuoti slaugytojų veiklą, rezultatus ir taip toliau. Bet visa tai įveikėme ir iki šiol tuos popierius pildome“, – atskleidė medikė.
Pasiilgsta praktikos
Galbūt yra epizodų, įstrigusių į atmintį? „Kiekvieną kartą, kai padedi, jautiesi gerai. Per tiek metų yra buvę įvairių atvejų, - tarė vyriausioji slaugos administratorė, ir minutėlę pagalvojusi, pasidalijo prisiminimais. – Kartą budėjome mes, tada vadinamos dvi sesutės, gydytojas ir sanitarė, staiga atbėga iš palatos pacientas ir praneša, jog šalia gulinčiai ligonei yra blogai. Visa komanda greitai pas ją nulėkėme ir lemiamomis minutėmis darniai atlikome tai, ką privalėjome: viena vaistus ruošėme, kita leidome, gydytojas gaivino. Moterį išgelbėjome iš priešinfarktinės būsenos.“
Jau 25-erius metus slaugytoja administratore dirbanti pašnekovė prisipažino pasiilgstanti praktinio darbo, nes savo gebėjimus panaudoja tik slaugydama namiškius. „Aš buvau vadinamoji „procedūrinė“ sesutė, kuri leisdavo vaistus. Man tai sekėsi, – būdavo, apčiupinėju, nors ir stambesnę, ranką, ir pajusdavau, kurioje vietoje yra nematomos venos, pataikydavau suleisti vaistus“, - šypsodamasi atskleidė medikė.
Šiuo metu slaugytojos ne tik vaistus pacientams leidžia, bet ir juos prižiūri. Tiesa, joms talkina padėjėjos.
Tačiau jų gydymo įstaigoje Traumatologijos bei Chirurgijos skyriuose yra keletas tik chirurginio profilio darbus atliekančių slaugytojų: joms tenka pacientų apžiūra, žaizdų perrišimas, priežiūra. „Saugiau, patikimiau, kai vienas žmogus mato tą pacientą, žino jo ligą“, - paaiškino pasirinktą tvarką medikė.
Slaugytojų gali pritrūkti
Tačiau slaugos administratorė neslėpė, jog ateityje gali iškilti slaugytojų trūkumo problema, su kuria susiduria kitos mažesnių miestų ligoninės. Šiuo metu Plungės ligoninėje 140 triūsiančių slaugytojų amžiaus vidurkis – 48-49 metai, o per trejus – ketverius metus neįsiliejo į kolektyvą nė vienas jaunas šios srities specialistas. Beje, šių darbuotojų vidutinis mėnesinis užmokestis – 570 eurų.
Į klausimą, kas sudėtingiausia einant šias pareigas, paaiškino, jog yra daugybė reikalavimų, įstatymų, įsakymų, kuriuos būtina žinoti koordinuojant slaugytojų darbą; taip pat jos žinioje ir ligoninės epidemiologinė priežiūra, infekcijų prevencija, civilinė sauga, yra Telšių apskrities antimikrobinio atsparumo stebėjimo grupės narė.