Žvynelinė: gana slėptis – pagalba yra

Lietuvoje žvyneline serga apie 30 tūkst. žmonių, kas trečias – vidutinio sunkumo ar sunkia. Liga gali pažeisti ne tik odą, bet ir vidaus organus, ji skatina infarktų, insultų išsivystymą, netgi nutukimą, dešimtadaliui pacientų vystosi artritas, dėl kurio jie nebegali dirbti.

Reklama

Vis dėlto šiems žmonėms gyvenimas tampa nemielas ne tik dėl ligos sukeltų padarinių, bet ir dėl aplinkinių požiūrio – šiais grožio kulto laikais žmonės, kurių oda ligos pažeista, visuomenei tampa nepriimtini, todėl pradedami diskriminuoti. Sergantys žvyneline asmenys dažnai nusivilia ir gydymu, nes nesulaukia deramos pagalbos, o mūsų šalyje, kaip ir kitose Vakarų pasaulio valstybėse, ligoniams kompensuojamos efektyvios terapijos, kurios gali padėti ne tik susigrąžinti švarią odą, bet ir išvengti komplikacijų.

„Vidutinio sunkumo ir sunki žvynelinė nustatoma, jei liga yra pažeidusi didelį kūno plotą, yra uždegimo požymių. Ji diagnozuojama pacientams ir tuo atveju, jeigu bėrimų yra nedaug, bet jie yra matomose kūno vietose – ant veido, plaštakų, jei pažeisti nagai, nes pacientai dėl neigiamo visuomenės požiūrio neretai apriboja savo socialinį gyvenimą, stipriai išgyvena dėl savo būklės ir patiria sunkumų ir viešame, ir asmeniniame gyvenime: nenori eiti į kirpyklą, į darbą, nesilanko viešose vietose, nes bėrimus mato visi. Tai gali sukelti psichologinių negalavimų – šie žmonės dažniau serga depresija ir nerimo sutrikimais“, – pranešime žiniasklaidai  teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro vadovė doc. Jūratė Grigaitienė.

Vidutinio sunkumo ar sunkia žvyneline sergantiems pacientams liga pažeidžia ne tik odą ir nagus, bet ir sąnarius. Psoriazinis artritas nustatomas maždaug trečdaliui žvyneline sergančių ligonių. Negydoma liga gali deformuoti sąnarius ir sukelti kitus sunkius neįgalumo reiškinius, dėl kurių pacientai praranda darbingumą.

Dėl žvynelinės ligoniams padidėja rizika sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, nutukimu, uždegiminėmis žarnyno ligomis, taip pat įrodyta, kad žvyneline sergantys pacientai gyvena vidutiniškai 4 metais trumpiau dėl padidėjusios metabolinio sindromo rizikos.

„Žvyneline sergančių 40-mečių miršta dvigubai daugiau nei tokio pat amžiaus nesergančių šia liga, todėl labai svarbu pacientą tinkamai gydyti“, – tvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir venerinių ligų klinikos vadovė prof. Skaidra Valiukevičienė.

Iš pradžių visi pacientai gydomi tradiciniais sisteminiais vaistais, kurių dauguma kompensuojama 100 procentų. Tačiau jei per 6 mėnesius ligonio būklė nepagerėja, šeimos gydytojas, dermatologas turi nusiųsti į žvynelinės gydymo centrus. Dabar tokie centrai veikia Kauno bei Santaros klinikose. Šiuose centruose trijų gydytojų konsiliumas nusprendžia, ar ligoniui skirti biologinę terapiją.

Biologinė terapija – tai sintetinis baltymas, kuris žmogaus organizme prisijungia prie pažeistos ląstelės ir „užrakina“ uždegimą. Nuo įprasto gydymo skiriasi tuo, kad veikia ne visas organizmo ląsteles, o tik tam tikras, todėl dar vadinama taikinių terapija.

„Jei nepadeda gydymas pirmos eilės biologine terapija, skiriami antros eilės vaistai, kurie veikia dar tiksliau. Jei ir šie vaistai nepadeda, tuomet skiriami trečios eilės, ketvirtos“, – aiškina prof. S. Valiukevičienė.

Ligoniui kuo anksčiau turi būti skiriamas individualiai parinktas gydymas, kad liga nepažeistų sąnarių ar vidaus organų. Dėl efektyvios šiuolaikinės terapijos didelės dalies pacientų oda gali būti „švari“, lankantis gydymo įstaigoje vos keletą kartų per metus.

„Vaistų yra daug. Pacientui turi būti parinktas tinkamiausias ir saugiausias vaistas“, – sako doc. J. Grigaitienė.

Dabar biologine terapija gydomi apie 300 ligonių, tačiau ši terapija reikalinga keliems tūkstančiams žmonių, sergantiems vidutinio sunkumo ir sunkia psoriaze, pažeidusia daugiau nei 10 proc. kūno odos. Deja, dabar daug ligonių pas gydytojus nepatenka.

„Pagal dabar galiojančią tvarką ligonis gali kreiptis į šeimos gydytoją, jis nusiųs pas dermatologą pagal gyvenamąją vietą. Šiuo metu tai ypač svarbu, nes pandemijos metu sunku patekti pas šeimos gydytoją. Ir šeimos gydytojas, ir dermatologas siunčia ligonį į žvynelinės gydymo centrą“, – aiškina doc. J. Grigaitienė.

Manoma, kad žvynelinės gydymo centras galėtų veikti ir Klaipėdoje, jei prie dviejų dermatovenerologų prisidėtų gydytojas reumatologas, kuris irgi turi gydymo biologine terapija patirties.

Gydytoja sako, jog gydytojai vaistus skiria pagal parengtą vaistų skyrimo metodiką, kuri yra šiuolaikiška, prilygstanti Vakarų šalių metodikoms. Tačiau gydytoja mano, jog netolimoje ateityje tam, kad pacientas greičiau patektų pas specialistus, gydymas pirminiais vaistais galėtų būti apribotas iki trijų mėnesių ir suformuluotas naujas gydymo tikslas – pasiekti, kad bėrimų kiekis sumažėtų ne 75 proc., kaip yra dabar, o 100 procentų.