„Natrio chloridas“, - tokį žodžių junginį iš slaugytojos lūpų privalėjo išgirsti kūdikio motina Kauno klinikinėje ligoninėje balandžio 16 d., kai slaugytoja atėjo suleisti vaistų jos 11 mėnesių sūnui. Arba: „Kalio chloridas“, jei iš tiesų, kaip tvirtina sulaikytoji, gydytoja neteisingai paskyrusi medikamentus, nuo kurių vaikas motinos akyse užgeso.
Fotolia.com nuotr.
Ne pirmas atvejis
Taip privalėjo būti, jei būtų buvę laikomasi instrukcijų injekcijoms suleisti. Šitaip „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino slaugos mokslų daktarė Natalja Istomina. Tokie reikalavimai išgalvoti ne šiaip sau – jei kartais rankose slaugytoja laiko ne tuos vaistus, garsiai ištartas jų pavadinimas padeda atsitokėti. Dar vienas akivaizdus pažeidimas, neįsivaizduojamas užsienio ligoninėse – švirkšto pripildymas medikamentais ne palatoje. „Užsienyje niekas kažkokiuose „užkaboriuose“ nepripildo švirkštų, - aiškino pašnekovė. – Deja, nors dieną ir matau į palatas slaugytojas važiuojant su vežimėliais, pripildytais medikamentų, žinau, kad būna ir kitaip. Ypač naktimis nenorima apsikrauti ir pas pacientą ateinama su jau pripildytais švirkštais“.
Natalja Istomina. Asmeninio archyvo nuotr.
Todėl N. Istomina sako, kad „ne paslaptis“, jog šis atvejis – ne pirmasis, kai mūsų šalies gydymo įstaigose supainiojami medikamentai, bet tai pirmas kartas, iškeltas į viešumą. N. Istominos manymu, jei nelaimingas pacientas būtų buvęs ne kūdikis, o suaugęs žmogus, tokį atvejį ne taip paprasta būtų ir įrodyti. Mat per didelei kalio koncentracijai organizme nustatyti biocheminis tyrimas reikalingas nedelsiant, kitaip nustatyti mirties priežastį praktiškai nebeįmanoma. Tiesa, liktų dar skrodimo rezultatai, bet ir jų informatyvumas priklausytų nuo to, ar mėginiai imami iš periferinės kraujagyslės, ar iš kitos organizmo vietos.
Būtinas sąmoningumas
Pasak N. Istominos, klaidos medicinoje būna trejopos: gydymo, slaugos arba administravimo, bet šįkart klaida, ko gero, buvusi kompleksinė. Todėl daktarė įsitikinusi, kad, nors slaugytoja ir atsakinga už netyčinę žmogžudystę (kalį leidžiant į veną, anot jos, įvykdoma ne kas kitas, o žmogžudystė), yra kalta ir pati sistema. „Žinoma, ir darbuotojų turi būti daugiau, ir slaugytojai nepervargę, bet net ir tokiais atvejais jie turi suvokti, ką daro, ir laikytis visų instrukcijų, - tvirtino pašnekovė. – Atsimenu, kaip 1995 m. mums pradėjus dirbti ir atlikus viską pagal instrukcijas vyresnės slaugytojos netgi juokėsi. O dabar aš visą laiką siekiu ir dėstydama akcentuoju, kad visuomet slaugytojos sąmoningai suvoktų, ką jos dirba, o ne aklai vykdytų gydytojų nurodymus. Man pačiai yra tekę sustabdyti koridoriuje slaugytoją, kuri vietoj natrio chlorido nešėsi kalio chloridą. Gydytojas apsiriko užrašydamas. Ir šiuo konkrečiu atveju, jei iš tiesų gydytoja suklydo skirdama kalį, slaugytoja privalėjo žinoti, kad jis niekada neleidžiamas į veną, ir privalėjo sugrįžti pas gydytoją ir paaiškinti“.
N. Istominos teigimu, slaugos mokslus baigusieji žino, kokiu būdu kokie vaistai skiriami, sugeba nustatyti jų dozę, atsižvelgdami į paciento amžių, kūno masę.
Deja, pašnekovė neslėpė apmaudo, jog dar ir šiandien yra vyriausiųjų gydytojų, kurie net ir neslepia, jog išsilavinusios, taigi ir mąstančios, specialistės jiems nereikalingos. Svarbiausia – darbo jėga aklai nurodymams vykdyti.
Klaidų prevencija svetur
„Manyčiau, kad po šio atvejo slaugos administravimą peržiūrėti derėtų ne tik Kauno klinikoms, bet ir visoms šalies gydymo įstaigoms. Derėtų atlikti jose vidaus auditą, ypač – vaikų ligoninėse“, - kalbėjo moteris.
Slaugos mokslų daktarė su „Vakarų Lietuvos medicina“ kalbėjo ką tik grįžusi iš Danijos, kur dvi dienas praleido šios šalies ligoninėse. Klaipėdietę nustebino, kad palatose niekur nepamatė nei pacientų vardų, nei pavardžių. Danai viešniai paaiškino, jog pacientai sužymėti draudimo numeriais, kuriuos sudaro 9 ar 10 skaitmenų. Tokiu būdu siekiama išvengti vaistų supainiojimo, mat gan dažnai danų vardai ir pavardės sutampa.
Audrius Šimaitis. Algirdo Kubaičio nuotr.
Jungtinėje Karalystėje, pasak ten dirbančio ir gyvenančio medicinos mokslų daktaro Audriaus Šimaičio, tokioms klaidoms užbėgti už akių bandoma kitais būdais. Gydytojo teigimu, mirtis dėl kalio perdozavimo – dažniausiai įvardijama kaip tipiška sisteminė klaida. „Gyvybei pavojingiems vaistams valstybė ir ligoninės turi sukurti sistemas, kad tokių klaidų tikimybė būtų itin maža. Vienas iš tokių mechanizmų - prieš pritraukiant vaistą injekcijoms, šį faktą patvirtinti antrai slaugytojai. Anglijoje tokia praktika taikoma jau seniai ir prasidėjo nuo panašių klaidų, kokia nutiko ir Lietuvoje. Tokią praktiką taikyti nieko nekainuoja, išskyrus tai, kad slaugytojų skaičius ligoninėse turi atitikti tarptautinius standartus“.
A. Šimaičio teigimu, pasaulyje dar taikoma kitokia praktika, siekiant išvengti mirtinos klaidos - palatose nelaikomos didelės koncentracijos kalio chlorido skiedinių ampulės.
Gydytojas priminė ir daugiau nei prieš dešimtmetį Šiauliuose įvykusį atvejį, kai vienam pacientui į stuburo kanalą buvo suleista neleistina kontrastinė medžiaga, nuo kurios jį ištiko staigi mirtis. „Kokios išvados buvo padarytos po to atvejo? Ar buvo imtasi sisteminių priemonių tokiems atvejams užkirsti?“ – klausia medikas.
Daktaras priminė ir skausmingą australų medikų klaidą, kai vaikui, kuriam sėkmingai buvo gydomas vėžys, į stuburo kanalą buvo suleisti kiti vaistai, ir šis po kelių valandų mirė. „Teisme pavyko įrodyti, kad tai nebuvo gydytojo klaida, o įvyko sisteminė klaida, už kurią turėjo atsakyti ligoninė“, - atkreipė dėmesį A. Šimaitis.
Lietuviškos sistemos klaidų dar nebuvo
Tačiau tokią praktiką taikyti ir mūsų šalyje ne visiems atrodo tikslinga. Tiesa, nuomonės teiravomės ne mediko, o teisininko – advokato Arūno Žliobos: „Nesąmonė! Negi, kaip sovietmečiu, vienas dirbs, o keli jį prižiūrės?“ Advokatas įsitikinęs, kad gydymo įstaigos vyriausiasis gydytojas turi pareigą aiškiai apibrėžti kiekvieno darbuotojo pareigybes.
Teisininkas įsitikinęs, kad šios bylos dar laukia ilgas ir sudėtingas procesas.
Kita uostamiesčio advokatė Indrė Butvilė laikosi nuostatos, jog vaistų supainiojimas – akivaizdus atvejis, kai medikai neįdėjo maksimalių pastangų paciento sveikatai išsaugoti. Todėl ši byla, jos nuomone, kūdikio tėvams laimėtina.
Nors šio atvejo ir nelaiko visos sveikatos apsaugos sistemos klaida (teisininkė atviravo apskritai Lietuvoje negirdėjusi apie bylą, kurioje būtų nuspręsta, jog tam tikra klaida įvyko dėl sistemos kaltės), advokatė antrino N. Istominai, kad derėtų peržiūrėti sveikatos priežiūros darbo organizavimą visos šalies mastu.
Įstaigos vidaus sprendimas
Slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė įsitikinusi, kad beprasmė kūdikio mirtis nutiko dėl įstaigos kaltės. „Čia tik įstaigos vidaus sprendimas, kaip vyksta vaistų skyrimas pacientams. O kiekvienu eiliniu atveju gal ir nereikia stebėti, kaip slaugytoja ima vaistus, - kalbėjo moteris, išgirdusi JK pavyzdį. – Tačiau esant sudėtingiems gydymo procesams, universitetinėse ligoninėse, ir vyksta komandinis darbas“.
Vis dėlto D. Margelienė priminė, kad mūsų šalyje slaugos darbuotojų darbo krūviai itin dideli, nereglamentuoti. „O jei darbo krūvis padidintas, skubama, kyla įtampa, stresas“, - kalbėjo moteris.
Sveikatos apsaugos ministerija, paprašyta įvertinti nelaimę Kauno klinikinėje ligoninėje, „Vakarų Lietuvos medicinai“ dar rengia atsakymus apie tai, kokių priemonių bus imamasi, kad beprasmių mirčių ligoninėse nebepasikartotų.
Ligita Sinušienė
ligita@vlmedicina.lt
